Paroda „Meilės Biržų kraštui įkvėpti“

Kiekvienais metais stengiamės  muziejuje esančiose parodų salėse lankytojams surengti ne tik šiuolaikinio meno, tautodailininkų, rankdarbių klubų naujausių kūrybinių darbų parodas, bet ir parodyti bent mažą dalelę to, ką muziejus yra sukaupęs savo rinkiniuose. O rinkiniuose nuo muziejaus įkūrimo 1928 metais jau yra sukaupta beveik 170 tūkst. eksponatų.

Tikėdamiesi, kad jau visai greitai muziejus po kelerių mėnesių pertraukos pagaliau atvers duris savo lankytojams, nusprendėme Jūsų dėmesiui pristatyti bemaž 40  tapybos ir grafikos darbų, kurių autoriai – Biržų krašte gimę, augę, besimokę, dirbę ar kitaip su mūsų kraštu susiję dailininkai. Ir ne tik profesionalūs, bet ir savamoksliai dailininkai, tautodailininkai. Tiesą sakant, atrinkti darbus tokiai parodai buvo nemenkas iššūkis: dailininkų daug, jų gyvenimo, kūrybos keliai be  galo skirtingi. Darbų tematika – portretai, peizažai, natiurmortai, Biržų miestas seniau ir dabar, Astravas, Širvėnos ežeras, pilis, Vilniaus vaizdai – tai, ką autoriai matė, kuo gyveno, kas jiems buvo aktualu. Dauguma darbų muziejui pačių autorių ar jų giminaičių padovanoti, kitus esame įsigiję.

Seniausias parodoje pristatomas darbas priklauso Biržų apskrityje gimusiam Antanui Jaroševičiui (1870–1956), dailės besimokiusiam Sankt Peterburge, ten pat dirbusiam teatrų dailininku dekoratoriumi. Dar gyvendamas Rusijoje, dalyvavo lietuvių meno parodose, rašė straipsnius į lietuvišką spaudą. 1921 m. šeimai grįžus į Lietuvą, A. Jaroševičius piešė lietuviškus kryžius, taip pat ir Biržų krašto, išleido albumą „Lietuvos kryžiai“. Parodoje matysite jo 1901 m. akvarelę „Pinavijų žiedai“.

Parodoje pamatysite romantizuotą didžiosios kunigaikštienės Birutės portretą. Tikėtina, tapytą profesoriaus Petro Kalpoko (1880–1945), kuris mokėsi Odesos dailės mokykloje, vėliau studijavo tapybą A. Ažbės mokykloje Miunchene, 1941–1945 m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Taip pat pristatome architekto, profesoriaus, buvusio Vilniaus dailės akademijos rektoriaus Vytauto Brėdikio 1953 m. pieštą Zigmanto Sierakausko portretą.

Parodoje bus dailininko grafiko, stovėjusio pirmosiose Lietuvos profesionaliosios grafikos kūrėjų gretose Petro Rauduvės (1912–1994); vaikystę Biržuose praleidusio, per 60 metų neįprastai įvairų dailininko kelią – grafiko ir tapytojo, dizainerio ir dailės pedagogo, kaligrafo ir ekslibrininko, portretisto ir abstrakcionisto – nuėjusio Kęstučio Petro Ramono bei dailininko, grafiko, knygų iliustratoriaus profesoriaus Antano Kučo (1909–1989) darbai. Jaunesnės kartos atstovas Justas Tolvaišis (1954–2008) – pirmųjų atgavusios nepriklausomybę Lietuvos Respublikos pinigų – 1991 m. pavyzdžio 50 ir 100 talonų bei bei 1993 m. ir 1997 m. pavyzdžio 20 litų banknoto autorius, jo darbai taip pat parodoje.

Kai kurių kūrėjų likimai buvo sudėtingi: dailėtyrininkas, akvarelistas Jonas Tatoris (1925–2004), gimęs Medeikiuose, daug metų praleido sovietiniuose lageriuose, grįžęs gyveno ir kūrė Klaipėdoje, skulptorius, tapytojas ir poetas Jokūbas Dagys (1905–1989), 1932 m. baigė Kauno meno mokyklą, tobulinosi Berlyne, Paryžiuje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Torontą Kanadoje. Vytautas Ignas-Ignatavičius (1924–2009) – tapytojas, grafikas, vitražistas, mokėsi Biržų, vėliau Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijose, 1944 m. pasitraukė į Vakarus.  Mokėsi Taikomosios dailės mokykloje Freiburge, Vokietijoje, 1950 m. persikėlė į JAV. Šių dailininkų darbai pristatomi parodoje, kaip ir įvairiu metu dirbusių ir gyvenusių Alydos Vilbrantaitės (1909–1980) ir Anelijos Sirutytės, Irenos Trečiokaitės-Žebenkienės, Inos Čygaitės Nicewander , Laimučio Ločerio, Jono Jukonio darbai.

2018 m. Anapilin išėjęs dailininkas-apipavidalintojas Vitalijus Starodubcevas  Lietuvoje bene geriausiai žinomas kaip Lietuvos kariuomenės uniformų eskizų kūrėjas, biržiečių atmintyje jis – Astrave gyvenęs, daugiausiai peizažus tapęs dailininkas, beje, labai noriai savo darbus dovanodavęs.

Negalime nepaminėti ir šiuo metu Biržuose gyvenančių bei aktyviai kuriančių dailininkų, pedagogų Vidmanto Jažausko, dirbančio Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos dailės skyriuje mokytoju ir Egilo Skujos, irgi dirbusio minėtoje mokykloje, o pastaruoju metu dirbančiu dailininku Biržų kultūros centre, Vilniuje gyvenančios šaunios trijų sūnų mamos Sonatos Vasyliūtės-Čepukėnienės. Parodai parinkome ankstyvesnį, 1997 m. tapytą V. Jažausko darbą, kurį muziejui neseniai padovanojo Justina Patkauskienė, E. Skujos 1986 m. kūrinį „Dauguva II“, Sonatos 2014 m. darbą „Keliai“.

Nemažą parodos dalį sudaro biržiečių tautodailininkų darbai, kupini meilės savo miestui. Jono Stakionio (1916–1988) Biržai pavaizduoti vaiskiomis spalvomis, atrodo kaip miestas iš mūsų vaikystės, panašios stilistikos yra ir Izidoriaus Armonavičiaus (1908–1996) darbas, vaizduojantis Astravo dvaro šunininko namelį, Vytauto Masiulo Sandariškių ąžuolas. Idilija Dumbrauskienė, savo darbuose vaizduoja peizažus, širdžiai mielus Biržų kampelius, parodoje matysime „Senąją užtvanką“.  

Albertas Petkevičius, žinomas Lietuvoje kaip tautodailininkas primityvistas.  Jo kūryboje dominuoja etnografija, kaimas, senutės, seneliai, vaikai, gyvuliukai. Albertas tuos savo paveikslus taip ir vadindavo – „bobutėmis“, parodai parinkome jo 2004 m. darbą „Į turgelį“.  

Nuo 1998 metų vadovaujantis Lietuvos tautodailininkų sąjungos Biržų skyriui K. Preidžius yra tikras aplinkos metraštininkas. Paveiksluose – valstietiška išmintis ir pasaulėjauta.

Obelaukių kaime gyvenusiai tautodailininkei Alvinai Unglininkienei (1938–2002) visada labai patiko vaizduoti gamtą, tėviškės vaizdus. O štai Bronius Mažylis (1925–1972) savo darbe pavaizdavo liaudies meistrą Vilių Koškulį.

Paroda „Meilės Biržų kraštui įkvėpti“ muziejaus didžiojoje parodų salėje bus parengta jau Kovo 11-ą, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir veiks iki balandžio 25 d.