Kokią uniformą vilkėjo Biržų gimnazistai 1917–1949 m.

Kokią uniformą vilkėjo Biržų gimnazistai  1917–1949 m.

Dar nepasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Biržuose buvo įkurta gimnazija. Mokiniai į pamokas rinkosi iki šiol tebestovinčiuose raudonplyčiuose Jansono namuose, tuometinėje Dirvono g. (dabar Vytauto g.). Jų uniforma atitiko prieškaryje veikusios keturklasės mokyklos mokinių dėvėtą aprangą, siūtą pagal  Rusijos imperijoje nustatytą standartą. Uniformos komplektą  sudarė tos pačios dalys, tačiau drabužis nebuvo stilistiškai vientisas ir elegantiškas – dėvėta tai, kas turėta. Merginos vilkėjo tamsias sukneles žemiau kelių  su prijuostėmis. Uniformą  puošė, gyvino įvairių formų ažūrinės baltos apykaklės ir rankogaliai. Apykaklės buvo ypatingai gražios, perimtos iš stabilesnio meto, mamų jaunystės suknelių. Ilgainiui šiek kiek kito berniukų apranga. Tamsus vilnonis, aklinai užsagstytas švarkas įgavo kariško sukirpimo bruožų dėl Pirmojo pasaulinio karo įtakos. Jis tapo panašus į mundurą, nors nebebuvo juosiamas diržu metaline sagtimi. Vyresni  dažniausiai dėvėjo  tamsius, o  jaunesni šviesius – juostele perjuostus drobinius švarkelius ar marškinius, panašius į „gimnastiorkas“ (gimnastines palaidines, carinės kariuomenės aprangos rūšį).  Juos iš panešioto drabužio, daugiausia iš namie austos medžiagos siūdavo arba persiūdavo namuose arba kreipdavosi į siuvėjus. Vilkėjo ir paveldėtus dėvėtus – tuometė visuomenė negyveno pertekliuje. Prabėgus maždaug šešeriems metams (apie 1923 m.), mokiniai jau puošėsi standžiomis stačių kraštų tamsiomis kepurėmis (kepėmis), su raidėmis „LM“  (Lietuvos mokykla) ant kokardos. Būta  dar vieno, baltos spalvos vasaros kepurės modelio, o  prieš šiuos, matyt, dar nešiotos tamsios, su snapeliais kareiviško stiliaus kepurės.

Tuo metu keitėsi ir mergaičių suknelės, jos įgavo laikmečio mados bruožų, o ir apykaklės supaprastėjo arba visai buvo nebedėvimos.

Maždaug nuo 1927 m. paplito ir ilgam užsiliko rudos aksominės medžiagos kepurės, nešiotos ir berniukų, ir mergaičių. Jas buvo galima ant galvos įvairiai modeliuoti.

Gerėjant pragyvenimo lygiui, uniformos pradėtos siūti iš fabrikinių audinių, jų modelis suvienodėjo: sijonas, ir prijuostė – plisuotos, apykaklės gana standartinės, nebūtinai baltos. Sumažėjo baltų rankogalių, jie akcentuoti balto kontūro įsiuvu su saga.

XX a. 4 deš. pabaigoje pasikeitė berniukų apranga. Rengtasi klasikiniu, akcentuotomis kišenėmis kostiumu, ryšėtas ir kaklaraištis. Paplito vasarinė uniforma, vieno stiliaus tiek mergaitėms, tiek berniukams. Vasarinės uniformos būta ir XX a. 3 deš., gimnazistės dėvėjo įvairių kirpimų baltas palaidines ir ilgokus tamsius sijonus, berniukai šviesius marškinius.

Išsinerti iš „gimnazistiško kailio“ buvo galima vieną dieną metuose, gegužės mėnesį, tradicinėje „Šlipsininkų šventėje“, persirengiant laisvu stiliumi, ryšint kaklaraištį (šlipsę) ar kino personažą atkartojančiu kostiumu. Puošniai ir net stilingai pasirėdę, 7 klasės gimnazistai išlydėdavo baigiančius 8 klasę abiturientus ruoštis egzaminams. Panašu į mūsų laikų „Šimtadienį“?

Anot Aldonos Andrėjauskienės, „Gimnazistams daug reiškė uniforma (būdavo žieminė ir vasarinė, šventinė ir kasdieninė). Ji būdavo pasididžiavimas, versdavo pasitempti, gražiai elgtis. Jei gatvėje būtum pamatytas be kepuraitės, būtum gavęs pastabą“.

XX a. 5 deš., karo ir pokario metais, uniforminė apranga, įgavusi laikmečio bruožų, įvairavo. Nešioti ne tik kostiumai, bet ir taip vadinamieji „treningėliai“ su užtrauktukais, pažymėtomis kišenėlėmis, su plačiomis kelnėmis. Sugrįžo įvairiausios apykaklės, būta vadinamų ir „šuns ausimis“. Vėliau uniformos stilistika nusistovėjo. Berniukai vilkėjo tamsiai mėlyną kostiumą, o mergaitės rudą suknelę, juodą prijuostę ir baltą apykaklę su rankogaliais.

XX a. 9 deš. laisvėjant sovietizuotai visuomenei, merginoms leista verti į ausis auskarus, nešioti itin trumpą uniforminę suknelę, vaikščioti ilgais palaidais plaukais, berniukai hipiavo.

Mokyklinės uniformos madų protrūkiai kildavo ramiais, karų nesujauktais laikais, tai atspindi šukuosenos, drabužių ilgis, apykaklių kirpimas ir dydžiai.

Šis tekstas parašytas, vertinant ir analizuojant įvairaus istorinio laiko mokyklinių uniformų nuotraukas.