Kitokie, bet savi – Biržų žydai

Kitokie, bet savi – Biržų žydai

Žydų bendruomenė Biržų kunigaikštystėje įsikūrė XVI amžiaus pabaigoje, kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno valdymo metais. XVII amžiuje bendruomenė išaugo. Kristupas II Radvila XVII amžiaus ketvirtame dešimtmetyje ėmėsi iniciatyvos surinkti miesto žydus į vieną vietą ir leido jiems statyti sinagogą. Žydai namus statė dviejose į turgaus aikštę vedančiose gatvėse. 1765 metais Biržų žydų bendruomenę sudarė 1040 žydų, XIX amžiaus pabaigoje joje buvo jau 2510 asmenų – 57 procentai miesto gyventojų. 

Žydai vertėsi smulkiu verslu, dažniausiai – prekyba ir amatais. Biržuose veikė audyklos ir mezgyklos, malūnai, baldų ir keramikos cechai, raugyklos, vyninė, elektrinė, kitos smulkiosios pramonės įmonės. Tarpukariu Biržų žydų bendruomenė telkėsi dabartinėse Žemaitės, Dagilio, Karaimų, Vilniaus ir Kęstučio gatvėse. Tuo metų veikė Žydų liaudies bankas, trys žydų sporto klubai, sionistų organizacija „Mizrachi“, kelios sinagogos, Javne ir Tarbut mokyklos, vaikų darželis, poliklinika, našlaičių namai, prieglauda vargšams ir kitos organizacijos. Iš 228 parduotuvių net 160 priklausė žydams. Vienas iš tarpukario Biržus įamžinusių fotografų – Boruchas Michelsonas, taip pat buvo žydų kilmės. 

1941 metų liepos 28 dieną Biržų žydai buvo prievarta iškeldinti iš namų ir suvaryti į getą aplink sinagogą bei žydų religinę mokyklą. Pirmąja nacių auka tapo žydas gydytojas Abraomas Zelmanas Levinas, gydęs visų tautybių ir socialinių sluoksnių gyventojus. 1941 m. rugpjūčio 8 d. prasidėjo masinis žydų naikinimas. Pakamponių miške (3 km. nuo Biržų) buvo žiauriai nužudyta apie 2400 žydų tautybės biržiečių: 900 vaikų, 780 moterų, 720 vyrų. Juos šaudė vokiečių gestapininkai, Linkuvos baltaraiščių būrys (apie 30 žmonių) ir vietiniai Biržų gyventojai (apie 50 žmonių) koloboravę su okupacine naistinės Vokietijos valdžia.  Biržų miesto gyventojai – vyrai, moterys, vaikai buvo nužudyti už tai, kad jie buvo žydai. 

Pagerbkime Biržų žydų bendruomenės atminimą, prisimindami bendruomenės narius ir jų palikimą Biržų miestui.


Religinis gyvenimas

Pirmoji sinagoga Biržuose minima XVII a. 3-4-me deš.  (D. Karvelis, 2015, p. 236)

Beit midrash buvo paminėtas 1863-1879 m.

Habad chasidų bendruomenė paminėta 1873 m. Ji turėjo atskirą savo sinagogą.

Tarpukario laikotarpiu Biržuose buvo Didžioji mūrinė sinagoga,  du mediniai batei midraš, iš kurių vienas buvo vadinamas didžiuoju Beit Midraš (Didžioji medinė sinagoga), du mediniai kloyzn, vienas batsiuvių, kitas Šamesų, ir medinė Chabad chasidų sinagoga, kuri vėliau buvo perstatyta į didelę plytinę sinagogą.


Biržų batsiuvių sinagoga. Fotografavo Boruchas Michelsonas. XX a. 2-3 deš.  Yad Vashem, 197EO8
 



Biržų Šamesų sinagoga iš šiaurės rytų. Fotografavo Boruchas Michelsonas. XX a. 2-3 deš.  Yad Vashem, 197FO1.


Biržų Didžioji medinė sinagoga (beit midrašas) ir Didžioji mūrinė sinagoga Karaimų g. Fotografavo Petras Ločeris, 1926 m. BKM „Sėla“



Biržų Didžioji medinė sinagoga (beit midrašas). Fotografavo Boruchas Michelsonas. XX a. 2-3 deš.  Yad Vashem, 197FO2.


Biržų sinagoga Karaimų g. ties Apaščios upe (dešinėje). 1938-1941 m. A. Miškinio rinkinys.


Didžioji mūrinė sinagoga iš pietvakarių. Fotografavo Boruchas Michelsonas. XX a. 2-3 deš.  Yad Vashem, 197EO9.


Biržų Chabad chasidų sinagoga. XX a. 2-3 deš. Yad Vashem, 197EO7


Nauja, mūrinė Biržų Chabad chasidų sinagoga S. Dagilio g. Pastatyta pagal 1938 m.  architekto M. Lurje projektą.


Taurė su įrašu hebrajų kalba, skirta Šabo dieną vynui gerti. 1840 m. Užrašas hebrajų k.: „DOVYDAS SŪNUS MŪSŲ MOKYTOJO RABINO JAKOBO KATZO/ METUOSE 1840 /AŠ KELIU IŠGANYMO TAURE“ Sakinys „aš keliu išganymo taurę“ yra paimtas iš 116 psalmės, 13 stulpelio.



Švietimas

Biržų moksleivija, kartu su Žydų pradžios mokyklos mokiniais, prie Radvilų tvirtovės rūmų griuvėsių sodina Vilniaus medį. 1924 05 01. BKM „Sėla“ 18144/4.


Biržų keturklasės mokyklos mokiniai ir mokytojai. 1915 m. Pirmoje eilėje iš kairės: S. Šalučkaitė, F. Etingaitė, A. Slavinskaitė, S. Paliulytė, M. Rūtaitė, A. Kaupelytė, O. Vaitaitytė, A. Skuja, R. Bermanaitė. Antroje eilėje mokytojai: J. Stiebris, P. Droževas, V. Miškovskaja, F. Zditoveckis, pravoslavų šventikas N. Ivacevičius, katalikų kunigas K. Rimkevičius, evangelikų reformatų kunigas P. Jakubėnas, mokinys J. Jakubonis. Trečioje eilėje: P. Januševičius, J. Variakojis, mokytojas Limanovskis, J. Januševičius, I. Gendleris, H. Jansonas, P. Janonis. Ketvirtoje eilėje: M. Jofė, L. Valiulis, J. Gaidelionis, O. Rozenbergas, P. Krištofovičius, Peikštenis. Viršutinėje eilėje: P. Šernas, A. Kudukis, M. Striužas, A. Likerauskas, J. Atstupėnas, J. Janilionis. BKM „Sėla“ 19721/2.
 


Pramonininko Jansono rūmai Vytauto gatvėje, kurių I ir III aukšte 1917–1931 m. mokėsi Biržų gimnazistai. 1908–1915 m. čia veikė Biržų keturklasė mokykla. Nuotrauka P. Ločerio.  BKM „Sėla“ 4753.


S. Kaco namai Vytauto gatvėje (vadinamoji vištinyčia). Centre - įėjimas į II aukštą, kurį nuomavo Biržų gimnazija. BKM „Sėla“ 20860/376.


 
Biržų gimnazija, pastatyta 1931 m. Projekto autorius architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“ 20860/387.

 
Biržų gimnazijos V klasės mokiniai su prancūzų kalbos mokytoja Aimee Madrolle. 1922 m. Iš kairės: Janis Berzinis, Rachilė Kacaitė, Aukštikalnytė?, Regina Karnauskaitė-Nastopkienė, mokytoja Aimee Madrolle, Paulina Vasiliauskaitė, Janina Žurauskaitė, Eugenija Snarskytė. Stovi: Kostas Snarskis, Petras Lapienė, Jonas Dagys, Petras Balčiūnas, Jurgis Balčiūnas, Antanas Sprindys, Jonas Dagys. BKM „Sėla“ 18503/1.


Biržų gimnazijos I  laida. 1923 m. I eil. iš kairės: Jonas Lapėnas, Adelė Vaitaitytė,  klasės auklėtojas Jonas Dilys, Leonarda Mačiukaitė, Dovydas Chenkinas. II eil.: Vladas Klusis, Juozas Sprindys, Kazys Kairys, Marcelė Balčiūnaitė, Vladas Jakubėnas, Cilė Šeinkeraitė, Dovydas Kacas, Jonas Mizaras. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“ 22188.


Biržiečiai gimnazistai. 1923 m. I eil. sėdi iš kairės: x, Estera Lurjytė, x, Makarauskas. II eil.: Lurjytė (žuvo Vilniaus gete), x, x, V. Šlekys, x, I. Trečiokaitė-Žebenkienė, Sulamita Evinaitė (vaistininkė, žuvo Plateliuose). Stovi: Sietnikas, Leonas Šušys, Astrauskas, x, x, Rinelis, x, x, x, Vytautas Niurka, Bilevičius. BKM „Sėla“ 21322/1.


Biržų gimnazijos Pedagogų Taryba ir Tėvų Komiteto atstovai 1930–1931 m. Sėdi iš kairės: A. Levinas, E. Šlekienė, M. Bernšteinaitė, direktorius A. Juška, J. Kutra, N. Karosaitė, J. Bružas. Antroje eilėje: V. Januškevičius, A. Šernas, O. Mikelėnienė, K. Linkevičius, J. Survilienė, A. Jurgutis, E. Nastopkienė, P. Andrėjauskas, kun. P. Rauda. Trečioje eilėje: J. Mindlinas, A. Karalius, A. Puodžiūnas, kun. J. Nagulevičius, M. Ušerauskaitė, V. Didžiulis, R. Klasčius, E. Kačarauskaitė. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“ 14056


Biržų gimnazijos V a. klasės mokinės. Iš kairės 3-čia Bunė Marozaitė, iš dešinės 1-ma Frida Kivovičiūtė. 1931 m. Iš Jadvygos Pančkauskienės archyvo.


Biržų gimnazijos mokiniai su  auklėtoju V. Klevicku. 1932 m. I eil. iš kairės:  x, Kuprys. II eil.: x, Vanda Galvelytė, Marija Briedytė, Klevickas, Frida Kivovičiūtė (sušaudyta Alytuje), Bunė Marozaitė, Michlė Leizerovičiūtė. III eil.: Jonas Brazdžius, Klikavičius, Mirza Cukuraitė, Roza Timukaitė, J. Šernaitė, Jadvyga Šušytė, Romas Medelis, Pajauta Laučkaitė, Perelis Cobikas (iš Nem. Radviliškio). Viršutinėje eilėje: Krivickas, Kurtas Zigeris, x, Povilas Breivė  (žemiau), Jonas Šernas, , x, Aleksandras Markevičius, Stasys Jakševičius, Špokevičius, x, Januševičius. Nuotrauka B.Michelsono. BKM „Sėla“ 21322/5.


Biržų gimnazijos  mokiniai. 1935 05 02.  I eil. iš kairės sėdi mokytojai: A. Karalius, A. Jurgutis, P. Andrėjauskas, V. Didžiulis, J. Vosylius, J. Kutra, M. Kačarauskaitė, J. Bružas, J. Švambarytė-Survilienė, , x. II eil.: Baltinis, Emilija Žemaitytė, Aleksandras Frankas, Emilija Užubalytė, Petras Zablockas, Klikavičius, mokytojas Ribbė, x. III eil.: Juozas Lazauskas, Marija Žemaitytė, Kurtas Zigeris, Irena Šernaitė, Chaimas Tabakinas (emigravo į JAV), Malvina Kvedaraitė, Zaronskis, Jadvyga Šušytė, Jonas Kiela, Elena Žagarytė, x. Nuotrauka B.Michelsono. BKM „Sėla“ 21322-7.


Biržų gimnazijos 5 a klasės mokinės. 1935 06 15. I eil. iš kairės sėdi: M. Propisaitė, R. Rigmanaitė, Aneta Alimaitė, Elena Butėnaitė. II eil.: x, Povilonytė, Alė Timukaitė, Vlada Petkevičiūtė, Aldona Šamšonaitė, Veronika Vaičiulytė, Palmira Klybaitė, Zosė Jakubėnaitė. III eil. Marytė Trainytė, Olga Sprindytė, E. Rabinaitė, mokytoja Zavišaitė, Plepytė, Elvira Kuginytė, Veronika Plutaitė, Antanina Olšauskaitė. IV eil. Valentina Markevičiūtė, Pranciška Matulytė, Stasė Jankauskaitė, x, Nina Klevickaitė, x. V eil.: Elena Šidlaitė, Adelė Vainauskaitė. Nuotrauka B. Michelsono. BKM „Sėla“ 21236.


Žydų vaikų darželis Rinkos g. 1938 m. Iš šių vaikų gyvi liko tik 3, kiti buvo nužudyti 1941 m. Pakamponyse. II–oje eilėje iš dešinės į kairę 1-mas yra Tefka Kerbelis, 4-ta Gokaitė. BKM „Sėla“  PL1682


Žydų vaikų darželis Rinkos g. 1938 m. Auklėtoja Hana Andrašiūnienė. Stovi iš kairės 5-tas berniukas Abraomas Kerbelis, Sėdi iš kairės 1-mas – Benius Kerbelis. BKM „Sėla“  PL1683


Biržų apskrities pradinių mokyklų mokinių rankdarbių paroda (virš lango  - Biržų žydų prad. mokyklos Nr. 1 rankdarbiai). XX a. 4 deš. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“  9329-6.

 

Visuomeninis gyvenimas

Biržų žydai buvo aktyvūs miestiečiai. Jie dalyvavo savivaldos ir įvairių visuomeninių organizacijų veikloje. 1919 m. gruodžio mėn. išrinktoje 16 asmenų miesto taryboje randamos pirklių: Mordchelio Smilgos, Riuviko Chaito,  Mendelio Dorfano, Leibos Tabakino,  pramonininko Leizerio Lurijos pavardės. Jie sudarė 43,75 proc. miesto tarybos. Miesto valdyme taip pat dalyvavo Šolimas Kacas, Chackelis Gendleris, Hirša Zundelevičius, Judelis Pasvaleckis. 1924 m. miesto taryboje atsiranda Zalmano Vainerio, Efrojaus Bachero, M. Etingo, Simsono Lipšico pavardės. 1931 m. miesto tarybos kandidatų sąraše minimos naujos Abraomo Levino, Solomono Chodošo, Iciko Masso, Elijo Fridmano, Geršono Belickio pavardės.
 


Biržų miesto valdybos nariai apie 1930 m. Sėdi iš kairės: Smilga, x, A. Marcinkevičius, V. Didžiulis, apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, burmistras Povilas Klybas, J. Mikelėnas, Miežiūnas. Stovi: Indriūnas, Chackelis Gendleris, Janulionis, x, x, Lipšicas, A. Vasiliauskas, x, Kairys. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“ PL 4235-4.


Biržai. Vasario 16-osios šventė, XX a. 3 deš. Vytauto g. 15  –  pramoninko Leizerio Lurijos (Lurje) namai. Iki 1931 m. patalpas nuomojo Biržų gimnazija. Matyti du transparantai. Ant vieno iš jų užrašyta  – „Lietuviais esame mes gimę“, ant kito – „Biržų žydų pradžios mokykla“. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“ 20860-499.



Biržų žydų skautų organizacijos jaunimas. 1929-06-09, Biržai. Asmeninis  Rivos Friedman archyvas.
 

Biržų XVIII šaulių rinktinės iniciatyva 1931 m. Vytauto g. pastatytas paminklas žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės. Dešinėje – Biržų žydų skautų draugovių padėtas vainikas. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“ 20860/423.



Juosta vainiko, padėto Biržų žydų skautų draugovių „BERIT-TRUMPELDOR“ ir „HAŠOMER HACOIR“ prie paminklo žuvusiems dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1931 m. BKM „Sėla“ 18171/34.


Biržų savanorių ugniagesių draugijos šventinis paradas. Vytauto gatvė (buv.Dirvono), 1906 m. Nuotrauka B. Michelsono. BKM „Sėla“ 16107.


Biržų savanorių ugniagesių draugijos organizuojamos loterijos bilietas.


Biržų savanorių ugniagesių draugijos valdyba. 1936 m. Sėdi iš kairės: fotografas Boruchas Michelsonas (1871–1939), draugijos pirmininkas ir komandos viršininkas A. Puodžiūnas, Geršonas Belickis. Stovi: Simonas Chaitas, S. Steponavičius, V. Budrevičius, J. Variakojis, Icikas Massas. Nuotrauka B. Michelsono. BKM „Sėla“ 21269/2.


Biržų ugniagesiai, nusifotografavę prie gaisrinės Vytauto gatvėje,  šventiniais 1926 m. Biržų savanorių gaisrininkų draugija buvo įkurta 1876 m., oficialiai įregistruota 1906 m. Nuotrauka B. Michelsono. BKM „Sėla“ 22202.


Lietuvos Fizinio Lavinimo Sąjungos Biržų klubo steigiamasis susirinkimas. 1925 m. Sėdi iš kairės: Jukna, V. Kvedaras, Mosakaitė, valdybos pirmininkas J. Šlekys, Šlekienė, sekretorius J.Niurka, x. Antroje eilėje: Raugalas, Gilys, Aukštikalnis, Vorobjovas, J. Žilvytis, V. Niurka, Prienas. Trečioje eilėje: Tališauskas, Riselis, A. Paškevičius, Vidutis, Lubavičius, Mosakas, Pikelis, Sakalauskas. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“ PL4867.


Žydaitės Etingaitės piešinys. XX a. 4 deš. BKM „Sėla“ 10843.

Verslas


Biržai. Vytauto ir Kęstučio gatvių sankryža.  XX a. 3 deš. Pastatas Vytauto g. 15 (vėliau 20).Iškabos: „Sandėlis / svaiginančių gėrimų / tik išsinešimui/ L. Lurjė.", Krautuvė / visokių prekių / L.Lurjė.“ Žydų moksleivija su vėliava. Žydų organizacijos vėliava, matyti žodis „valdyba“. Nuotrauka P. Ločerio, BKM „Sėla“ 20860/501.

Biržai. Vytauto gatvė. XX a. 3 deš. Nr. 28a – Basės Nankinienės viešbutis „Komercia“, Nr. 26 a. – Giršo Zundelevičiaus viešbutis „Metropol“. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“ 21974.


Biržai. Vytauto gatvė. 1939 m. Kairėje, Vytauto 26a Giršo Zundelevičiaus draudimo agentūra „Lietuva“, viešbutis „Metropol“, degalinė SHELL. Nuotrauka J. Skrinsko. BKM „Sėla“ 13893.


Biržai. Vytauto gatvė. 1939 m. Kairėje : 1 – Hitel Nankino, 2 – Peisacho Melamedo, 3 – Giršos Zundelevičiaus, 4 – Kontaro Jono,  5 - Nr. 22 Arono Ezrachovičiaus, 6 - Nr. 20  – Zundelio Gendlerio namai. BKM „Sėla“ 17541.


Biržai. Vytauto ir Karaimų gatvės sankirta. XX a. 4 deš. Dešinėje – Vytauto g. 13, 1928–1940 m. veikė Iciko Masso žibalo ir cukraus urmo sandėlis. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“ 9401.


Sieninis laikrodis, pagamintas Vokietijoje, pirktas E. Davidovo laikrodžių ir akinių parduotuvėje, Vytauto g. 10. BKM „Sėla“ 29240.


E. Davidovo laikrodžių ir akinių parduotuvės antspaudas. 1929 m. Vytauto g. 10. BKM „Sėla“.


Biržų turgavietė Rinkos aikštėje. Netoliese - Rinkos ir Krautuvių eilės gatvės, kuriose stovėjo žydų namai ir parduotuvės. XX a. 3–4 deš. BKM „Sėla“ 9331.


Biržų turgavietė Rinkos aikštėje. Dešinėje – 1912 m. statytas mūrinis pastatas - Biržų policijos nuovada. Pastate buvo įsikūrę dirbtuvės ir krautuvės. Dabar perstatytas, J.Janonio aikštė Nr. 7.


Biržų turgavietė Rinkos aikštėje. Dešinėje – 1912 m. statytas mūrinis pastatas – Biržų policijos nuovada. Pastate buvo įsikūrę dirbtuvės ir krautuvės. Vienoje iš iškabų užrašyta – „Manufaktūros krautuvė. S. Levin“. Nuotrauka P. Ločerio. BKM „Sėla“ 17550.


Rinkos aikštė. Kairėje pusėje pastatas, kuriame buvo įsikūrę Ūkininkų sąjungos smulkaus kredito banko Biržų skyrius ir kooperatyvas  “Ūkininkas” (Rinkos a. 3). Nuotrauka P. Ločerio, BKM „Sėla“ 20860/313.


Joselis Rabinas (g. 1882 m. – nužudytas Pakamponyse 1941-08-08 ) su žmona Ševa (g. 1885– nužudyta Pakamponyse 1941-08-08) prie savo parduotuvės kurioje prekiavo laikrodžiais, dviračiais ir radijo aparatais.  Parduotuvė buvo įsikūrusi Rinkos a. 5. Asmeninis  Rivos Friedman archyvas.

Joselio Rabino, kuriam priklausė laikrodžių, dviračių ir radijo aparatų parduotuvė Rinkos a. 5 surinkti žadintuvai.  XX a. 4 deš. BKM „Sėla“ 19877/1, 19877/2, 19877/3.




Biržų žydų liaudies banko pastatas Dagilio aikštėje (pastatas neišlikęs).  XX a. 3 deš. BKM „Sėla“ 20860/484, 20860/347.


Biržų žydų liaudies banko atvirlaiškis su pranešimu. BKM „Sėla“ 22384.


Biržų žydų liaudies banko kvitai, 1937 m. BKM „Sėla“ 30547/1, 30547/1.


Lietuvos suvienytos amatininkų sąjungos Biržų skyriaus spaudas, lietuvių ir jidiš kalbomis. BKM „Sėla“ 3146.


Artelės „Kepurė“ kasos išlaidų orderis, kuriuo už pervežimo paslaugas Kacui Ruvinui išmokama 15-ka rublių. Kasininkas I. Chaitas. 1941 m. balandžio 29 d. BKM „Sėla“ 14109/9.


Įgaliojimas M. Chaitui, paimti prekes iš Biržų geležinkelio stoties ir nuvežti į Nemunėlio Radviliškio vaistinę. 1941 m. gegužės 29 d. BKM „Sėla“ 14113.


L. Nankino kolonialinių prekių parduotuvės kvitas. 1909 m. rusų k. BKM „Sėla“ PL5769.

Portretai


Nemunėlio Radviliškio (Biržų apskr.) jaunimas, kartu su žydais, sušaudytais 1941 m. Fotografuota 1933 m. rugpjūčio 15 d. Iš kairės: Žagarytė, Šaulytė-Gelažnikienė, Kvedaraitė, Jakševičius, Aronas Perelis (1941 m. kartus su žmona, jos tėvais ir naujagime dukra nužudytas Alytuje), Michelė Leizerovičiūtė (sušaudyta Nem. Radviliškyje), Roza Timukaitė, Bunia Morozaitė (nužudyta Biržuose), Frida Kivovičiūtė (Arono Perelio žmona), Stela Lipšicaitė. BKM „Sėla“ 13799/2.


Leizerovičių šeima iki 1941 m. gyvenusi N.Radviliškyje. Tėvai (sėdi) ir dukra (stovi su vyru centre) sušaudyti Nemunėlio Radviliškyje 1941 m. Leizerovičių sūnūs (stovi kairėje ir dešinėje) - II pasaulinio karo dalyviai, 16 lietuviškosios divizijos kariai, žuvę fronte. BKM „Sėla“ 13799/1.


Kerbelių šeima. 1936 m. Iš kairės stovi: Moisiejaus Kerbelio senelis Achbaras Šija (nužudytas 1941 m.), Vera Besmenmacheraitė-Kerbelienė (1911–1993,Moisiejaus žmona); Hana Kerbelienė (Mosiejaus mama, nužudyta 1941 m.), Moisiejus Kerbelis (1906–1995) su vaikais: Felka, Beniumi, Abraomu. BKM „Sėla“ PL1681.


Dantų gydytojai B. S. Orlovskiai. S.Orlovskis prieš Antrąjį pasaulinį karą išvažiavo į Izraelį, sūnus - į Rusiją. B. Orlovskienė su dukra sušaudytos Pakamponyse. Nuotrauka B. Michelsono. BKM „Sėla“ 12617.


Izraelio Šapiro (Sapiro) seneliai Aronas ir Sara Šapiro. XX a. 4 deš. Fotogr. než. Asmeninis Frimos ir Izraelio Sapiro archyvas.


Izraelio Šapiro (Sapiro) tėvas – Šimcha Zelikas Šapiro, g. 1911 m. Biržuose. 1928 m. išvyko į Braziliją. Asmeninis Frimos ir Izraelio Sapiro archyvas.


Šimchos Zeliko Šapiro sesuo Golda Lėja. Brolis 1928 m. emigravo į Braziliją, ji liko Biržuose. Likimas nežinomas. 1936 m. Nuotrauka B. Michelsono. Asmeninis Frimos ir Izraelio Sapiro archyvas.


Žydų Gordonų šeima. Iš kairės: Zunderis Gordonas, Cipa Gordonaite, Šalom Gordonas, Brainė Gordonaitė-Šapiro, X, Jakobas Gordonas. 1926 m. Fotografas nežinomas. Asmeninis Frimos ir Izraelio Sapiro archyvas.


Izraelio Šapiro (Sapiro) motina Braine Gordonaitė (kairėje) ir jos sesuo Cipa (gal Rachelė?). Braine Šapiro (g. 1910 m.) iš Biržų 1929 m. emigravo į Braziliją, ten ištekėjo už Šimchos Zeliko Šapiro. Jos tėvas Jude Gordonas buvo stogdengys, skardininkas. Nuotrauka V. Bortkevičiūtės, Biržai. Asmeninis Frimos ir Izraelio Sapiro archyvas.


Zunderis Gordonas su berniuku. XX a. 4 deš. Fotografas nežinomas.  Asmeninis Frimos ir Izraelio Sapiro archyvas.


Jakobas Gordonas. Nuotrauka B. Michelsono. Asmeninis Frimos ir Izraelio Sapiro archyvas.


Seserys Sonia Geselevičiūtė (kairėje) ir Hana Geselevičiūtė-Evenienė. Biržai. 1928 m. Sonia buvo nužudyta 1941 m. Hana pasitraukė į JAV. Iš asmeninio Elenos Gordon archyvo.


Joselio Rabino šeima, XX a. 3-deš. Biržai. Iš kairės Zalman Tzvi Rabin (g.1910 –  m.1973), Esther Rabin (g.1914 – nužudyta Pakamponyse 1941-08-08), Joselis Rabinas ( g.1882 m.  –  nužudytas Pakamponyse 1941-08-08), Ševa Rabin (g.1885 –  nužudyta Pakamponyse 1941-08-08), Mošė Rabin (g.1918– nužudytas Pakamponyse 1941-08-08), Gita Rabin (g.1916 – nužudyta Pakamponyse 1941-08-08), x, x. Asmeninis Rivos Friedman archyvas.


Vabalninko žydų jaunimas, 1939 m. Nuotrauka J. Daubaro. BKM „Sėla“ PL1773.


Vabalninko žydai, obuolių pardavėjai (kupčiai). 1931 m. BKM „Sėla“  20637/6.

Išgyvenę Holokaustą


Elija Fridmanas, Leibo, g. 1882 m. gyvenęs Biržų m. Vytauto g. 41,  didmeninės parduotuvės savininkas (nuo 1927 m. iki 1940 m. rugpjūčio mėn. nacionalizacijos). 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir nuteistas 8 metams lagerio. 1947 m. grįžo į Lietuvą, 1948 m. išvyko į Tomską pas ištremtą šeimą. 1956 m. paleistas iš tremties. Žmona Pesė Fridmanienė, Zalmano, g. 1902 m., kaip stambaus prekybininko žmona, su sūnumis Leiba g. 1927 m.,  Zalmanu Iciku g. 1932 m., Šolomu Morduchu, g. 1929 m. 1941 m. birželio 13 d. ištremti į Tomsko sritį. Iš tremties paleisti 1956 m. Lietuvos Ypatingasis archyvas.


Moisej (Mauša) Gendleris, Šliomos, g. 1886 m., gyvenęs Biržų m. Vytauto g. 14, pramonininkas ir prekybininkas turėjęs medinį namą (Vytauto g. 14), lentpjūvę (Stotie g. 1), limonado dirbtuvę (Vytauto g. 14), miesto pirtį (Apaščios g. 21). 1941 m. birželio 15 d. suimtas ir nuteistas 5 metams lagerio.  Atlikęs bausmę, 1946 m. išvyko pas šeimą į tremties vietą Tomsko srityje. 1956 m. mirė Tomsko mieste. Žmona Norim (Lėja) Gendlerienė, Notelio (1885–1962), dantų gydytoja, sūnūs Natanas Gendleris g.1918 m. ir Elchonas Gendleris, g. 1923m. ištremti 1941 m. birželio 19 d. į Tomsko sritį. Lietuvos Ypatingasis archyvas.


Norim (Lėja) Gendlerienė, Notelio (1885–1962), dantų gydytoja..1941 m. birželio 19 d. ištremta į Tomsko sritį. 1958 m. paleista iš tremties be teisės gyventi Lietuvoje. Lietuvos Ypatingasis archyvas.


Elchonas Gendleris, g. 1923 m. ištremtas 1941 m. birželio 19 d. į Tomsko sritį. 1958 m. paleistas iš tremties, be teisės gyventi Lietuvoje. Mokėsi Tomsko medicinos institute. Lietuvos Ypatingasis archyvas.


Roza Lipšic Geršono (Hiršo), g. 1890 m., gyvenusi Biržų m. Vytauto g. 37. 1941 m. birželio 18 d. Roza kartu su vyru Chackeliu-Lazariu Lipšicu, Naumo, g. 1885 m., ir vaikais Dora-Cerena, g. 1927 m., Mera , g. 1941 m., Nochamu (Naumu) g. 1929 m. ir Davidu Lipšicu, g. 1934 m., kaip stambūs prekybininkai ištremti į Krasnojarsko kraštą. Paleista 1958 m. Nuotrauka 1952 m. Lietuvos Ypatingasis archyvas.


Davidas Lipšic, Chackelio-Lazario, g. 1934 m. 1954 m. paleistas iš tremties. Nuotrauka 1952 m. Lietuvos Ypatingasis archyvas.


Dora-Cerena Lipšic, Chackelio-Lazario, g. 1932 m. 1954 m. paleista iš tremties. Nuotrauka 1951 m. Lietuvos Ypatingasis archyvas.


Motelis Levitan (1894–1973) ir Dora Levitan (m. 1971), apie XX a.7 deš. Motelį Levitaną 1941–1943 m. slėpė Valintėlių šeima iš Dvaroniškio vnk. Dorą Levitan slėpė Jievaltų šeima iš Mediniškių kaimo. Po karo Motelis Levitanas vedė Dorą. Jie augino Doros sūnų Abelį (išgelbėjo Balčiūnų šeima iš Jaunučių kaimo), vėliau susilaukė dukters Goldos. Iš asmeninio Elvyros Valintėlytės-Čižauskienės archyvo.



Brolis ir sesuo, Abelis (Bolis) ir Golda Levitan. Iš asmeninio Elvyros Valintėlytės-Čižauskienės archyvo.



Šalom (Simas) Melamedas (g. 1922) 1941 m. buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, 16-tąją lietuvišką diviziją. Į Biržus grįžo po II pasaulinio karo. Dirbo prekyboje. Iš Letos Vainorienės asmeninio archyvo.



Šeftelis Melamedas (1926–2015). 1941 m. Šeftelis Melamedas kartu su į armiją paimtu broliu Šalomu, pasitraukė į Sovietų sąjungą ir išvengė Holokausto. Likę šeimos nariai: motina Pajė, tėvas Peisachas ir brolis Hirša buvo nužudyti Pakamponyse.1945 m. Šeftelis grįžo į Biržus, dirbo Biržų duonos kepykloje, Biržų rajono statybos organizacijoje. Iš Letos Vainorienės asmeninio archyvo.



Moisiejus Kerbelis (1906–1995). Nacistinės Vokietijos armijai užėmus Lietuvą su šeima pasitraukė į SSRS gilumą. Kirovo mieste įstojo į Raudonosios armijos 16-tąją lietuvišką diviziją. Į Biržus grįžo po II pasaulinio karo, vadovavo Biržų spaustuvei, vėliau dirbo Lietuvos komunistų partijos Biržų skyriaus komitete. BKM „Sėla“.



Michailas Tabakinas (g. 1925 m. Biržuose – 1974 m. Biržuose). II pasaulinio karo dalyvis, po karo grįžo į Biržus, nuo 1954 m. vadovavo Biržų miesto valgyklai ir restoranui. BKM „Sėla“.



Šeftelis Melamedas (kairėje) ir Michailas Tabakinas (dešinėje) prie 1955 m. pastatyto paminklo Holokausto aukoms atminti, Pakamponių miške. BKM „Sėla“.



Iš dešinės: Šeftelis Melamedas, Abram Matisonas, Michailas Tabakinas, prie 1955 m. pastatyto paminklo Holokausto aukoms atminti, Pakamponių miške. BKM „Sėla“.

 

Paskutinį kartą redaguota: 2019-10-10 10:40



Susisiekite
Turite klausimų?
+
A biržiečė vaišin dainuodamūs

Kviečiam aplunkyt įdomių ekspozicijų „Senoj aludaryste“ bei linksmė pasibūt programoj del suaugusių „A biržiečė vaišin dainuodamūs“!