Naujienos

Naujienos

Čia rasite informaciją apie muziejaus aktualijas.

Grafų de Šuazel Gufjė palikimas Biržų krašto muziejuje „Sėla“

Nors kol kas Biržų krašto muziejus „Sėla“ laikinai užvėrė duris lankytojams, muziejininkai ir toliau atlieka numatytus darbus: lapkričio 11-12 d. į muziejų atkeliavo 46 grafų  de Šuazel Gufjė  giminei priklausę artefaktai. Iki šiol eksponuoti Telšių „Alkos“ muziejuje, jau greitai jie papildys „Sėlos“ muziejaus ekspozicijas. Dvi dienas mūsų muziejininkai dirbo Telšiuose, rūpestingai pakavo meno vertybes, kad šios saugiai būtų pervežtos iš Žemaitijos sostinės į Biržus.

Biržų krašte priskaičiuojama buvus apie 80 dvarų ir palivarkų. Šiuo metu išlikusių yra vos keletas, ir tik labai nedidelė dalis dvarų kultūros artefaktų yra patekusi į Biržų muziejų.

Vieną iš seniausių Biržų krašto dvarų – Papilio dvarą, priklausiusį dar kunigaikščiams Radviloms, XIX a. pab. nusipirko Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel Gufjė sūnus Aleksandras, o jo sūnus Gabrielius, po jo mirties šio žmona Matilda, buvo paskutiniai Papilio dvaro valdytojai. Papilio dvaras iki šiol yra didžiausią pastatų kompleksą turintis Biržų rajono dvaras, tik apmaudu, kad nyksta, nesuranda savo šeimininko.

Projekto „Grafų de Šuazel Gufjė paveldas: Plateliai-Papilys“, parengto „Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotojos Editos Lansbergienės, iš dalies remiamo Lietuvos kultūros tarybos, tikslas yra Biržų muziejuje pristatyti grafų de Šuazel Gufjė giminę ir jos paveldą, saugomą Telšių muziejuje „Alka" – baldus, paveikslus, taikomosios dailės kūrinius, fotografijas, bei Biržų krašto muziejuje „Sėla“ saugomą unikalią fotografijų kolekciją, atspindinčią Papilio dvaro šeimininkų buitį, dvaro rūmų interjerą ir eksterjerą, pristatančią pačius dvaro valdytojus. Eksponuosime ir grafų Šuazelių ložę iš jų dalinai funduotos Papilio katalikų bažnyčios (konsekruota 1936 m.) su grafų giminės herbais. Dalis nuotraukų parodoje bus pateikiama skaitmeniniu pavidalu, veiks ir skaitmeninė paroda Biržų krašto muziejaus „Sėla“ interneto puslapyje. Kadangi „Alkos“ muziejus bus rekonstruojamas, Grafų de Šuazel Gufjė paveldo ekspozicija veiks 2 metus.

Ruošiamos patalpos įspūdingai parodai, o jau kitą savaitę laukia eksponavimo darbai. Gaila, bet kol kas galėsime parodą ir joje eksponuojamas vertybes pristatyti tik virtualiai, bet būtinai pakviesime Jus į naujos ekspozicijos pristatymą pasibaigus karantinui.

Įgyvendintas pirmasis „Birutės“ restauravimo etapas

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ saugomas pianinas „Birutė“. Jis  yra išskirtinis  ir retas – tokių kunigaikštienės Birutės vardu pavadintų instrumentų Lietuvoje žinomi vos du. Vienas iš jų priklausė žymiam akordeonininkui Algirdui Ločeriui. Šį eksponatą muziejui 2008 m. padovanojo Biržų krašto fotografo Petro Ločerio anūkė Marija Ločerytė-Šilževičienė.

Biržų krašto muziejus „Sėla“ 2020 m. įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuoto projekto „Lietuviško pianino „Birutė“ restauravimas“  pirmąjį etapą. Šio etapo metu buvo atlikti eksponato medžiagų tyrimo darbai, pagamintas restauravimo pasas,  atnaujinti šio pianino korpusas ir akustinė dalis. Kitais metais bus tęsiamas šio eksponato prikėlimas naujam gyvenimui, atliekant pianino mechanizmų restauravimą.

 Tikimės, kad pasibaigus pandemijai, kitų metų pabaigoje, Jūs vėl galėsite išgirsti šio instrumento skambesį.

Knygelė apie žydų gyvenimą Biržuose

Biržų krašto muziejus „Sėla“ 2020 m. išleido informacinį lankstinuką  lietuvių ir anglų kalbomis „Biržai – Birzh – בירזאי“, apie Biržų žydų bendruomenės istoriją ir palikimą miestui.

Informacinio lankstinuko leidybą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Nemokamą lankstinuką galite rasti Biržų karšto muziejuje „Sėla“, J. Radvilos g. 3 ir Biržų turizmo informacijos centre, J. Janonio g. 2.

Susipažinkite su  žydų gyvenimu Biržuose.

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ – naujas eksponatas

Biržų krašto religinių konfesijų istorijos ekspozicija „Sėlos“ muziejuje pasipildė nauju eksponatu: sidabriniu judėjų Biblijos – Tanach (תנ״ך) viršeliu.

Tanachas – judėjų Biblija, maždaug atitinkanti krikščionių Senąjį Testamentą. Nuo pastarojo skiriasi tuo, kad į Tanachą neįtrauktos deuterokanoninės knygos, protestantų laikomos apokrifinėmis, skiriasi knygų išdėstymo tvarka ir suskirstymas.

Tanachą katalikų kunigui kanauninkui Juozapui Rimkevičiui (1838-1918), kunigavusiam Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, jo kunigystės 50-mečio jubiliejaus proga dovanojo Biržų žydų (judėjų) bendruomenė. Tolesnė eksponato istorija nėra žinoma. Muziejininkams viršelį pardavęs kolekcininkas jį įsigijo iš vienos vilniečių šeimos.

Naujiena - etnografijos salių audiogidas!

DĖMESIO! NAUJIENA ETNOGRAFIJOS SALĖSE!

AUDIO GIDAS: 30 trumpų, įdomių, įtaigių pasakojimų apie eksponatus – senovinius daiktus.

Jūs išgirsite, kuo ypatingas bezmėnas, kas nešiojo čeverykas, iš ko susideda ūkininko sodyba.

Vaizdo siužetuose pamatysite, kaip muštokėj buvo mušamas sviestas, kaip pinamos juostos, pučiami ragai.

Pasiruošk keliauti 100 metų atgal! Išgirsk, pamatyk, kaip žmonės gyveno, kokius darbus dirbo, kokių linksmybių prasimanydavo.

Audio gidas tinka vaikams, šeimoms, švietimo įstaigų kolektyvams. Tai labai efektyvi programa, sujungianti praeitį ir dabartį. Kviečiame išbandyti naują etnografijos ugdymo priemonę, kuri gali pagyvinti jūsų ekskursiją ar pamoką.

Interviu su JAV lietuvių išeivijos atstovu Gintaru Karosu

JAV lietuvių išeivijos atstovo Gintaro Karoso interviu Kupiškio televizijai apie lietuviškų simbolių, sukurtų JAV, parodą Biržų krašto muziejuje „Sėla“:

Kultūros kelių vystymo gairės

2019 m. Kultūros ministerija įgyvendino kultūros keliams vystyti skirtą renginių ciklą, kuriame pranešimus skaitė ekspertai/kultūros kelių praktikai iš Norvegijos, Danijos, Švedijos, Jungtinės karalystės. Šio EEE finansinio mechanizmo dvišalio bendradarbiavimo fondo projekto  „Kultūros keliai regioniniam vystymui“ rezultatas –  gairės, kultūros kelių kūrėjams ir vystytojams Lietuvoje skirtas praktinis vadovas, sudarytas remiantis gerosios užsienio valstybių praktikos pavyzdžiu: https://lrkm.lrv.lt/lt/veikla/kulturos-keliai).

Lietuvos muziejų fenomenai. 1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapis.

Dalyvaujame projekte „Lietuvos muziejų fenomenai“

Negalėdami lankytojų pakviesti į viešus renginius, Lietuvos muziejai gegužės 18-osios proga visuomenei parengė staigmeną – virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia „atrasti“ ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną per išskirtinius eksponatus. Lietuvos muziejų asociacija (LMA) ir Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus (ICOM-LT) valdyba į nacionalinį projektą subūrė beveik 80 Lietuvos muziejų, susijungusių į vieningą visą šalį apimantį tinklą.

Biržų krašto muziejus ƒ„Sėla“ Jūsų dėmesiui siūlo video siužetą apie 1645 m. sukurtą Biržų kunigaikštystės žemėlapį.

Boguslavui Radvilai - 400 metų!

Boguslavui Radvilai – paskutiniajam vyriškosios giminės Biržų kunigaikštystės valdytojui ir Biržų pilies statytojui – 400!


Kunigaikštis Boguslavas Radvila, anot dr. Deimanto Karvelio, Biržuose dar tebėra terra incognita. Didžiąją gyvenimo dalį pragyvenęs Prūsijoje, jis tik vieną kartą lankėsi Biržuose, bet ir prieš šimtmečius buvo įvaldytos nuotolinio darbo technologijos – jis puikiausiai vadovavo Biržų pilies statyboms po pusbrolio Jonušo Radvilos mirties. Boguslavas buvo paskutinysis vyriškosios giminės Biržų-Dubingių šakos kunigaikštis, valdęs Biržų kunigaikštystę, statęs Biržų pilį, ypatingai rūpinęsis fortifikacijos darbais. Birželio 3 d. turėjome visi kartu paminėti kunigaikščio Boguslavo Radvilos 400-ąjį gimtadienį, bet karai bei stichinės nelaimės ir valdovų, kunigaikščių planus sugriauna... Tad pakviesime daugiau apie Boguslavą, vieną iškiliausių, ligi šiol neįvertintų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politikų, sužinoti ir jo gimtadienį tinkamai paminėti rudenį, Europos paveldo dienų metu. Šią dėmesio vertą asmenybę pristatys prof. dr. Deimantas Karvelis.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ kunigaikščių Radvilų menėje Boguslavo Radvilos portretas eksponuojamas Biržus valdžiusių Radvilų portretų galerijoje (Giršės (Heršės) Leibovičiaus graviūrų kopijos, skaitmeniniai vaizdai gauti iš VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus). Muziejaus fonduose saugomas ir tapytas Boguslavo Radvilos portretas, šiuolaikinė interpretacija – profesoriaus V. Galkaus darbas iš portretų ciklo „Radviliana“.
„Vivat kunigaikštis!“- sušukime Jo Šviesybei Boguslavui Radvilai šiandien, o apie jį daugiau sužinoti ateikime į Biržų pilį rudenį, rugsėjo mėnesį, Europos paveldo dienų metu.

Ištraukos iš Sauliaus Pučinsko kartu su Biržų krašto muziejumi „Sėla“ parengto TV laidų ciklo „Radvilų Biržai. Pasižvalgymai po buvusią kunigaikštystę“:

 

Muziejaus fonduose saugoma Boguslavo Radvilos portreto šiuolaikinė interpretacija. Portretas tapytas profesoriaus J. Galkaus.

Edukacinė programa „Valstybės kūrimas. Kalba ir laisvė“

Edukacinė programa  „Valstybės kūrimas. Kalba ir laisvė“

Vasario-kovo mėnesiais dar suspėjome gyvai pasikalbėti apie svarbius dalykus – tėvynę, laisvę, kalbą ir apie žmones, kūrusius ne tik Lietuvos valstybę, bet ir lietuvių kalbą. Su mokiniais diskutavome apie Biržų krašto šviesuolių gyvenimą, akcentavome tėviškės svarbą, atminties galią.

   Medeikių pagrindinės mokyklos ir Germaniškio mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniams pamokos vyko muziejuje. Džiaugiamės labai žingeidžiais, aktyviais dalyviais. Dėkojame Biržų „Aušros "pagrindinės mokyklos 1-4 klasių mokiniams ir jų mokytojoms, kad pakvietė edukacines pamokas vesti mokykloje. Įsitikinome, kad aušriečiai daug žino apie Lietuvos Nepriklausomybės kūrimą, yra labai smalsūs, moka dirbti komandoje, aktyviai reiškia nuomonę. 

      Edukacinės programos dalyviai atliko namų darbus – kūrė savo mokyklos reklamą, panaudodami senovinius lietuvių kalbos žodžius. Bene svarbiausia, kad visi džiaugiasi savo mokykla ir kol kas niekur nenori emigruoti...

Daugiau apie pamoką:

 

Esperanto kalba ir jos istorija Biržuose

Maloniai kviečiame susipažinti su nauja muziejaus sukurta virtualia paroda.

Esperanto kalba – tai tarptautiniam bendravimui skirta kalba. Iš Europos į Lietuvą esperanto kalbos mokymosi bumas atėjo tarpukariu. Esperanto kalbos mokymosi istorijos pradžia Biržuose sietina su Biržų gimnazijos mokytojo, keliautojo Liudo Alseikos vardu. Jis 1923 m. Biržų gimnazijoje suorganizavo esperanto kalbos kursus, kuriuos pradėjo lankyti, vėliau tapę žinomais esperanto kalbos puoselėtojais, mūsų žemiečiai: G.Galvanauskas, P.Lapienė (esperanto kalba garsinęs lietuvių literatūrą visame pasaulyje), inžinierius G.Macejauskas, pedagogas K.Snarskis, agronomas P.Vasinauskas, Jonai Dagiai (mažasis ir didysis, vienas botanikas, kitas – ekonomistas) ir daug kitų. Tiek mokytojai, tiek gimnazistai aktyviai kvietė visuomenę mokytis esperanto kalbos. Apie tai byloja 1924 m. „Biržų žinių“ numeris, Biržų gimnazistų esperantininkų leistas ir šapirografu spausdintas laikraštėlis „Tagigo“ („Aušra“), kuriame esperanto kalba spausdino savo kūrybą ir vertimus ir kiti leidiniai. 

Pasižvalgę po virtualią parodą „Esperanto kalba ir jos istorija Biržuose“ pajusite jos savitumą, supažinsite su esperanto kalbos istorija ir iš Biržų krašto kilusiais žmonėmis, kurie ne tik Lietuvoje populiarino esperanto kalbą. Virtualioje parodoje užtiksite žinių ne tik apie Liudą Alseiką, bet ir apie garsų keliautoją, rašytoją Antaną Pošką, biržiečius gimnazistus ir jų mokytojus: Viktorą Januškevičių, Jurgį Kutrą, Stasį Paliulį ir kitus. Pavartysite gimnazistų esperantininkų leistą laikraštėlį „Tagigo“ („Aušra“). Pamatysite įvairiais metais išleistų esperanto kalbos žodynų, lietuvių ir užsienio autorių vadovėlių rinkinį, periodinius žurnalus „Litova stelo“ (liet. „Lietuvos žvaigždė“), kalendorius. Išvysite to laikmečio nuotraukų, muziejuje saugomų sveikinimų, laiškų ir rankraštinių dokumentų esperanto kalba.

Išsamiau...

Arūno Gelažninko sporto trofėjai - Biržų krašto muziejuje „Sėla“

2020 m. vasario 24 d. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ įvyko susitikimas su greičiausiu Lietuvos motociklininku tituluojamu „Zigmas Dakar team“ komandos atstovu Arūnu Gelažninku, jo šeima, artimaisiais bei draugais bei gerbėjais.
Nedalyvavusius susitikime su greičiausiu Lietuvos motociklininku, kviečiame užsukti į Biržų krašto muziejaus sporto ekspozicijos salę ir pamatyti joje eksponuojamus sportininko trofėjus.

Virtuali Radvilų paroda

Norime pasidžiaugti, kad Biržų krašto muziejus „Sėla“  prisidėjo prie Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė Valdovų rūmų parengtos virtualios Radvilų  parodos.

Apsilankę mūsų muziejuje ir į savo išmanųjį įrenginį parsisiuntę nemokamą programėlę „Virtuali Radvilų paroda“, galite atrasti įdomių faktų apie Radvilų giminę ir Biržus!

Virtualios Radvilų parodos eksponatų ieškokite Biržų krašto muziejuje  „Sėla“,  Kėdainių krašto muziejuje ir Valdovų rūmuose.

Apsilankykite ir išbandykite!

Elektroninio archyvo informacinės sistemos paslauga „Skaitmeninė skaitykla“ (EAIS)

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba sukūrė Elektroninio archyvo informacinės sistemos paslaugą „Skaitmeninė skaitykla“ (EAIS), kurios pagalba užtikrinama vieninga prieiga prie valstybės archyvuose sukauptų skaitmeninių išteklių, didinamas valstybės archyvuose saugomų dokumentų pasiekiamumas, vystomas ryšys su suinteresuotųjų naudotojų grupėmis.

Biržų krašto muziejus „Sėla“ iš visų regioninių muziejų saugo bene daugiausiai bažnytinių metrikinių knygų. Muziejus jau yra daug nuveikęs skaitmenindamas ir skelbdamas suskaitmenintas metrikines knygas. Su skaitmenintomis knygomis susipažinti galima čia

Biržų krašto muziejus „Sėla“ Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė saugoti reikšmingus dokumentus, parvežtus iš Toronto

Šiuo metu, kada mūsų valstybės vadovas, prezidentas G. Nausėda, prakalbo apie partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikų paieškas, Biržų krašto muziejus „Sėla“ į  Lietuvos centrinį valstybės archyvą perdavė saugoti Lietuvai reikšmingų dokumentų rinkinį – išeivio Petro Vilučio asmeninę korespondenciją. Dokumentus  perėmė į muziejų atvykęs Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys.

 Dokumentų rinkinyje paties partizanų vado Juozo Lukšos –Daumanto bei jo žmonos Nijolės Bražėnaitės Petrui Vilučiui rašyti laiškai. Savo laiškuose P. Vilutį Juozo Lukšos žmona vadina „piršleliu“, iš susirašinėjimo matyti, kad P. Vilutis buvo tas, kurio dėka N. Bražėnaitė susipažino su Daumantu. Taip pat matyti, kad vakaruose atsidūrę lietuviai palaikė rezistencinę kovą, stengėsi padėti likusiems Lietuvoje. Nors patys buvo žmonės be vietos, karo pabėgėliai, bandė burtis į krūvą ir gyveno nepriklausomos Lietuvos idėja.

Šiuos brangius dokumentus į Lietuvą praėjusių metų spalio mėn. iš Toronto parskraidino Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojos S. Kubiliūtė ir E. Lansbergienė, dalyvavusios kunigo Petro Ažubalio gimimo 100-ųjų metinių minėjime. Dokumentus joms įdavė ir į Lietuvą parvežti paprašė Dalia Ažubalienė, kunigo P. Ažubalio brolio marti. Suvokdama, kad šie dokumentai svarbūs Lietuvai, Dalia paprašė juos parskraidinti dar tiksliai nežinodama, kur juos būtų geriausia saugoti. Šią vasarą pati atskridusi į Lietuvą, pasikonsultavusi, apsilankiusi Lietuvos centriniame valstybės archyve, priėmė sprendimą, kad dokumentus prasmingiausia būtų perduoti saugoti į šią instituciją.

Tad rugsėjo 4 dieną išeivijos advokato Petro Vilučio asmeninė korespondencija, kurioje atsispindi išeivijos lietuvių ryšys su rezistencinėje kovoje Lietuvai laisvę bandžiusiais atkovoti į miškus išėjusiais mūsų tautiečiais, buvo perduota  Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriui Daliui Žižiui.

Rašytojo Algimanto Zurbos metinių minėjimas

Rugsėjo 9 dieną suėjo vieneri metai, kai netekome mūsų krašto rašytojo, Biržų rajono garbės piliečio, Algimanto Zurbos. Tądien kartu su rašytojo našle Laima pagerbti rašytojo atminimo prie jo kapo Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, susirinko jo bičiuliai rašytojai, Vilniaus biržiečių klubo „Krivūlė“ atstovai. Atminimo žvakelę nuo biržiečių uždegė Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai. Rašytoją į knygų pristatymus lydėjusi ir jo kūrybą įtaigiai skaičiusi aktorė Gražina Urbonaitė prisiminusi gražią dviejų kūrėjų bendrystę perskaitė romano „Krisius“ ištrauką, atsiminimais pasidalino Vilniaus biržiečių klubo „Krivūlė“ prezidentas Arvydas Kregždė.
Direktoriaus pavaduotoja E. Lansbergienė ir Istorinių tyrimų skyriaus vedėja E. Raibužytė taip pat lankėsi rašytojo bute, kur rašytojo našlė perdavė muziejui saugoti dalį rašytojo asmeninių daiktų: literatūrinių premijų įteikimo proga rašytojui dovanotas juostas, taip pat juostas, rašytojui jubiliejų proga dovanotas Biržų vaikų bibliotekos bei Papilio žmonių, ypatingai brangintą suvenyrą – romano „Šimtadienis“ heroję (mokykline uniforma aprengtą lėlę), laikančią rankose romaną, rašytojo juodraščių, pastabų sąsiuvinių ir kt.  Dalį rašytojo palikimo L. Zurbienė muziejui perdavė dar pavasarį, vykdydama rašytojo testamente išsakytą valią. Tąkart į muziejų buvo parvežta jo paskutinioji spausdinimo mašinėlė, dalis nuotraukų ir rašytojo knygų rankraščių (kitą dalį perdavė saugoti respublikinei M. Mažvydo bibliotekai).

Rašytojo našlės Laimos Zurbienės interviu:

 

Paskutinį kartą redaguota: 2020-12-01 13:06
+
A biržiečė vaišin dainuodamūs

Kviečiam aplunkyt įdomių ekspozicijų „Senoj aludaryste“ bei linksmė pasibūt programoj del suaugusių „A biržiečė vaišin dainuodamūs“!