Naujienos

Naujienos

Čia rasite informaciją apie muziejaus aktualijas.

Interviu su JAV lietuvių išeivijos atstovu Gintaru Karosu

JAV lietuvių išeivijos atstovo Gintaro Karoso interviu Kupiškio televizijai apie lietuviškų simbolių, sukurtų JAV, parodą Biržų krašto muziejuje „Sėla“:

Kultūros kelių vystymo gairės

2019 m. Kultūros ministerija įgyvendino kultūros keliams vystyti skirtą renginių ciklą, kuriame pranešimus skaitė ekspertai/kultūros kelių praktikai iš Norvegijos, Danijos, Švedijos, Jungtinės karalystės. Šio EEE finansinio mechanizmo dvišalio bendradarbiavimo fondo projekto  „Kultūros keliai regioniniam vystymui“ rezultatas –  gairės, kultūros kelių kūrėjams ir vystytojams Lietuvoje skirtas praktinis vadovas, sudarytas remiantis gerosios užsienio valstybių praktikos pavyzdžiu: https://lrkm.lrv.lt/lt/veikla/kulturos-keliai).

Muziejaus prašymas biržiečiams

Šiais metais minime tautodailininko Vytauto Masiulio, gyvenusio ir kūrusio Biržų krašte, 100-ąsias gimimo metines.

Vytautas Masiulis nugyveno permainingą gyvenimą. Gimęs užsienyje, su tėvais septynerių grįžęs į Lietuvą, gyveno Prūdelių kaime, netoli Papilio. Piešti Vytautas Masiulis pradėjo tik keturiasdešimt penkerių, nebaigęs jokių mokslų, dar kartą patvirtindamas, kad kūrėjo prigimtis yra nepažini, pilna paslapties.

Vytauto Masiulio paveikslai buvo vertinami, dovanojami įvairiomis progomis. Tikėtina, kad biržiečių namus iki šiol puošia savito stiliaus tapytojo darbai. Tapytojo darbų yra ir mūsų muziejaus rinkiniuose.

Dailininko 100-ųjų gimimo metinių proga planuojame Biržų krašto muziejuje „Sėla“ 2020 m. liepos mėnesį surengti jo darbų parodą, kurioje bus eksponuojami tapytojo sūnui Vytautui Masiuliui priklausantys bei „Sėlos“ muziejuje saugomi tapybos darbai. Norėdami kuo plačiau atskleisti V. Masiulio kūrybą, prašytume visų, turinčių dailininko darbų ir norinčių bei galinčių juos paskolinti „Sėlos“ muziejuje liepos mėnesį vyksiančiai parodai, susisiekti su mumis iki birželio 30 dienos tel. 8 450 33390, 8 655 57738 arba el. paštu: l.kuncyte@birzumuziejus.lt

Lietuvos muziejų fenomenai. 1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapis.

Dalyvaujame projekte „Lietuvos muziejų fenomenai“

Negalėdami lankytojų pakviesti į viešus renginius, Lietuvos muziejai gegužės 18-osios proga visuomenei parengė staigmeną – virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia „atrasti“ ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną per išskirtinius eksponatus. Lietuvos muziejų asociacija (LMA) ir Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus (ICOM-LT) valdyba į nacionalinį projektą subūrė beveik 80 Lietuvos muziejų, susijungusių į vieningą visą šalį apimantį tinklą.

Biržų krašto muziejus ƒ„Sėla“ Jūsų dėmesiui siūlo video siužetą apie 1645 m. sukurtą Biržų kunigaikštystės žemėlapį.

Projektas „Lietuvos muziejų fenomenai“

Tarptautinę muziejų dieną startuoja projektas „Lietuvos muziejų fenomenai“
Kasmet gegužės 18-ąją visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė muziejų diena šiais metais bus pažymima kitaip – šventę palydintys Europos muziejų nakties akcijos ir nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo projekto „Lietuvos muziejų kelias“ renginiai dėl karantino perkeliami į metą, kai bus saugu lankytis. 
Negalėdami lankytojų pakviesti į viešus renginius, Lietuvos muziejai gegužės 18-osios proga visuomenei parengė staigmeną – virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia „atrasti“ ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną per išskirtinius eksponatus. Lietuvos muziejų asociacija (LMA) ir Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus (ICOM-LT) valdyba į nacionalinį projektą subūrė beveik 80 Lietuvos muziejų, susijungusių į vieningą visą šalį apimantį tinklą.

„Lietuvos muziejų fenomenai“ – tarsi kultūrinis medaus korys, kuriame sudėtas mūsų šalies muziejų sukurtų vaizdo siužetų ciklas. Kiekvienas projekto dalyvis pristato iš savo muziejaus fondų atrinktą vieną išskirtinį eksponatą – fenomeną, vertybę, simbolį, atspindintį esminius dalykus: įdomumą, unikalumą, aktualumą visuomenei.
„Visi kartu esame stipri kultūrinė jėga, karantino metu užsiauginusi stiprius kultūrinius ir bendruomeninius raumenis. Esame dėkingi, kad į šią iniciatyvą įsijungė dauguma Lietuvos muziejų, kurie virtualiai sudomins lankytojus“, – kolegų kūrybingumu, aktyvumu bei kuriama sinergija džiaugiasi ir su Tarptautine muziejų diena sveikina LMA valdybos pirmininkas Raimundas Balza.

„Šis projektas puikiai dera su Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM), pagrindinės Tarptautinės muziejų dienos iniciatorės, paskelbta šiemetės šventės tema – „Muziejai lygybės labui: įvairovė ir įtrauktis“. Pažindami siužetuose pristatomus unikalius eksponatus, Lietuvos žmonės galės įsitikinti, koks įvairus, įdomus ir dar „neatrastas“ mūsų šalies muziejų pasaulis, kuriame gausu kultūrinio gėrio ir nuostabių savo darbui atsidavusių specialistų“, – sako ICOM-LT pirmininkė dr. Jolanta Karpavičienė ir tikisi, kad projektas Lietuvos žmones paskatins ieškoti kultūrinės tapatybės ir šią vasarą „gyvai“ aplankyti kuo daugiau mūsų šalies muziejų.

Visame pasaulyje minėdami tarptautinę profesinę šventę, muziejininkai šiemet siekia atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingų tautybių ir socialinės kilmės žmonės muziejuose gali patirti prasmingų išgyvenimų. Muziejai yra pokyčių ir pasitikėjimo tarpininkai, pasaulį ištikusios pandemijos metu jų veikla kasdien rodo, kokie jie reikalingi mūsų visuomenei.
Muziejų svarbą iliustruoja iškalbinga statistika: 107 Lietuvos muziejuose 2019 m. darbavosi 1 350
muziejininkų, bendras darbuotojų skaičius – 3 436. Per 2019 m. muziejai sulaukė 5 588 766 lankytojų. Nuo 2018 m. jų skaičius išaugo 11 proc., o lyginant su 2017 m. – 35 proc. 2019 m. muziejai surengė 33 259 edukacines veiklas, kuriose dalyvavo 620 514 įvairaus amžiaus žmonių. Lyginant su 2018 m., tokių veiklų apimtis išaugo 19 proc., jų dalyvių skaičius padidėjo dešimtadaliu. 2019 m. surengta 1 878 parodų, 164 iš jų – tarptautinės.

Nacionalinio projekto „Lietuvos muziejų fenomenai“ Youtube paskyra:

Boguslavui Radvilai - 400 metų!

Boguslavui Radvilai – paskutiniajam vyriškosios giminės Biržų kunigaikštystės valdytojui ir Biržų pilies statytojui – 400!


Kunigaikštis Boguslavas Radvila, anot dr. Deimanto Karvelio, Biržuose dar tebėra terra incognita. Didžiąją gyvenimo dalį pragyvenęs Prūsijoje, jis tik vieną kartą lankėsi Biržuose, bet ir prieš šimtmečius buvo įvaldytos nuotolinio darbo technologijos – jis puikiausiai vadovavo Biržų pilies statyboms po pusbrolio Jonušo Radvilos mirties. Boguslavas buvo paskutinysis vyriškosios giminės Biržų-Dubingių šakos kunigaikštis, valdęs Biržų kunigaikštystę, statęs Biržų pilį, ypatingai rūpinęsis fortifikacijos darbais. Birželio 3 d. turėjome visi kartu paminėti kunigaikščio Boguslavo Radvilos 400-ąjį gimtadienį, bet karai bei stichinės nelaimės ir valdovų, kunigaikščių planus sugriauna... Tad pakviesime daugiau apie Boguslavą, vieną iškiliausių, ligi šiol neįvertintų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politikų, sužinoti ir jo gimtadienį tinkamai paminėti rudenį, Europos paveldo dienų metu. Šią dėmesio vertą asmenybę pristatys prof. dr. Deimantas Karvelis.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ kunigaikščių Radvilų menėje Boguslavo Radvilos portretas eksponuojamas Biržus valdžiusių Radvilų portretų galerijoje (Giršės (Heršės) Leibovičiaus graviūrų kopijos, skaitmeniniai vaizdai gauti iš VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus). Muziejaus fonduose saugomas ir tapytas Boguslavo Radvilos portretas, šiuolaikinė interpretacija – profesoriaus V. Galkaus darbas iš portretų ciklo „Radviliana“.
„Vivat kunigaikštis!“- sušukime Jo Šviesybei Boguslavui Radvilai šiandien, o apie jį daugiau sužinoti ateikime į Biržų pilį rudenį, rugsėjo mėnesį, Europos paveldo dienų metu.

Ištraukos iš Sauliaus Pučinsko kartu su Biržų krašto muziejumi „Sėla“ parengto TV laidų ciklo „Radvilų Biržai. Pasižvalgymai po buvusią kunigaikštystę“:

 

Muziejaus fonduose saugoma Boguslavo Radvilos portreto šiuolaikinė interpretacija. Portretas tapytas profesoriaus J. Galkaus.

Dėl paramos muziejui

Mieli Biržų krašto muziejaus „Sėla“ bičiuliai,

jei dar nesate apsisprendę, su kuo dalinsitės 1,2% GPM (gyventojų pajamų mokesčio), tai žinokite, kad turite galimybę šiuo nelengvu metu paremti mūsų muziejų.

Būtų labai džiugu, jei 1,2% GPM paliktumėte mūsų krašto kultūrinį palikimą reprezentuojančiai įstaigai.

Jums tai nieko nekainuos, o muziejui tai bus galimybė teikti lankytojams kuo geresnes sąlygas ir geriau užtikrinti jų saugumą.

 

Mūsų muziejaus rekvizitai:

Biržų krašto muziejus „Sėla“

Įmonės kodas 190562082

A/s LT40 7044 0600 0246 3178

 

Direktorius Gintaras Butkevičius

Vėl atveriame duris savo lankytojams!

Prasidėjus karantino švelninimo II etapui, nuo 2020 m. balandžio 29 dienos, Biržų krašto muziejus „Sėla“ vėl atveria duris lankytojams!

Esame pasirengę užtikrinti Jūsų saugumą, o Jūsų taip pat prašome būti supratingais ir laikytis būtinų karantino sąlygų: lankytis ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus), dėvėti apsaugines kaukes ar apsaugines veido priemones ir laikytis saugaus atstumo nuo kitų asmenų. Pageidautume, kad už paslaugas atsiskaitytumėte ne grynaisiais pinigais.

Kilus klausimų dėl apsilankymo mūsų muziejuje sąlygų, prašome kreiptis telefonais 8 450 33390, 8 655 43845, 8 655 57738 arba elektroniniu paštu: sela@birzumuziejus.lt.

Labai Jūsų pasiilgome ir tikimės, kad šiuo visiems nelengvu metu mūsų muziejuje prasmingai praleisite laiką.

Jūsų lauksime nuo balandžio 29 d. trečiadieniais–šeštadieniais nuo 10.00 iki 18.30 val., sekmadieniais nuo 10.00 iki 17.30 val. Pasibaigus karantinui, grįšime prie įprasto mūsų muziejaus darbo laiko.

Daugiau apie saugumo reikalavimus:

Vietoje nekrologo

„Jurgi, budink žemę... Jurgi, paleisk rasą“... Balandžio 23-ioji – šv. Jurgio diena, o jei žvelgtume į gamtameldiškąjį kalendorių – Jorė, Jorio šventė, diena, kai Perkūnas atrakina, apvaisina Žemę, kad ji pradėtų dar vieną naują Gyvybės ir Mirties ratą. Prieš naujam Gyvybės ratui pradedant suktis, prieš pat Jurgines, senąjį ratą uždarė Mirtis, Amžinybėn pasikviesdama dar vieną iškilų Jurgį, kito didžio Jurgio, knygnešių tėvu tituluoto, Jurgio Bielinio vaikaitį. Balandžio 21-osios vakare liūdna žinia apie Jurgio Algirdo Bielinio (g. 1933-07-08) mirtį pasidalino jo žmona Bronislava, paskambinusi po skaudžios dienos, pilnos ne taip greitai įvyksiančių laidotuvių rūpesčių. Karantinas uždarė dukroms kelius pargrįžti namo, tad Jurgio Algirdo Bielinio palaikai nebus atiduoti Žemei pirmosioms lakštingaloms raginant Jurgutį kinkyti, paplakti ir važiuoti... Urna su velionio palaikais pargrįš į jo namus Raudondvaryje ir lauks savo laiko, kol šeima galės susirinkti ir kartu palydėti į kapelius.
Jurgio Algirdo Bielinio meilė nespėtam pamatyti seneliui ir pagarba jo darbams buvo labai nuoširdi, lydima gražių atminimo įamžinimo darbų. Jis jautė turįs perimti jo didžio senelio neštą kryžių, tęsti jo darbus... Simboliška, kad Jurgis Algirdas drauge su Biržų ir Pasvalio kraštotyrininku Jonu Dagiliu ir Antanu Stapulioniu į dienos šviesą ištraukė ilgai slėptą Mitkų sodybos kryžių, po kuriuo suklupo Baltasis Erelis eidamas į Vilnių (1918 m. sausio 18 d.) ir nebepasikėlė.
Mirtis visada sėja liūdesį, bet kaskart patvirtina, kad su ja niekas nesibaigia, amžinas Gyvybės-Mirties ratas sukasi... Bielinių giminės ratas taip pat sukasi toliau, plačiai išsišakojęs knygnešių knygnešio giminės medis augina naujas atžalas, kurios auga vešlios ir stiprios galingojo Lietuvos ąžuolo pavėsyje. Pasėtu liūdesiu dalinamės, o žmonai Bronislavai, dukroms Algei Gerūtai ir Vaidilutei bei visai darniai Bielinių giminei linkime Jurgio Bielinio stiprybės ir Jurgio Algirdo Bielinio ištikimybės, meilės savo giminės vertybėms – mylėti Lietuvą, puoselėti gimtąją kalbą, saugoti atmintį...

                                                                                                               Biržų krašto muziejaus „Sėla“ bendruomenė


V. Šmito nuotraukose Jurgis Algirdas Bielinis, Jonas Dagilis ir Antanas Stapulionis su Katinų kaimo Mitkų sodybos šeimininke senąja Mitkiene ir jos marčia. 1990 m. Iš slėptuvės iškeliamas kryžius, po kuriuo suklupo Jurgis Bielinis. Restauruotas kryžius šiuo metu puošia Knygnešių koplyčią Bistrampolio dvare.

Nuotraukose:

1. Kipro Bielinio atsiminimų „Katorga ir trėmimas“ mašinraščio lapas su Jurgio Algirdo Bielinio dedikacija Biržų krašto muziejui „Sėla“.  J. A. Bielinis buvo dėdės Kipro raštų leidėjas, atsiminimų knygos rankraštį padovanojo muziejui.

2. Kraštotyrininkas Jonas Dagilis, Jurgio Bielinio anūkas Jurgis Algirdas Bielinis, Pasvalio kraštotyrininkas ir muziejininkas Antanas Stapulionis Mitkų sodyboje Katinų kaime 1990 m.

3. Mitkų sodybos šeimininkė senoji Mitkienė.

4. Senoji Mitkienė prie kryžiaus slėptuvės.

5. Kryžius išnešamas iš daržinės, kurioje buvo daug metų slepiamas.

6. Senoji ir jaunoji Mitkienės, Jurgis Algirdas Bielinis ir Antanas Stapulionis prie kryžiaus, po kuriuo 1918 m. sausio 18 d. suklupo ir po to Mitkų sodyboje mirė Jurgis Bielinis.

Edukacinė programa „Valstybės kūrimas. Kalba ir laisvė“

Edukacinė programa  „Valstybės kūrimas. Kalba ir laisvė“

Vasario-kovo mėnesiais dar suspėjome gyvai pasikalbėti apie svarbius dalykus – tėvynę, laisvę, kalbą ir apie žmones, kūrusius ne tik Lietuvos valstybę, bet ir lietuvių kalbą. Su mokiniais diskutavome apie Biržų krašto šviesuolių gyvenimą, akcentavome tėviškės svarbą, atminties galią.

   Medeikių pagrindinės mokyklos ir Germaniškio mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniams pamokos vyko muziejuje. Džiaugiamės labai žingeidžiais, aktyviais dalyviais. Dėkojame Biržų „Aušros "pagrindinės mokyklos 1-4 klasių mokiniams ir jų mokytojoms, kad pakvietė edukacines pamokas vesti mokykloje. Įsitikinome, kad aušriečiai daug žino apie Lietuvos Nepriklausomybės kūrimą, yra labai smalsūs, moka dirbti komandoje, aktyviai reiškia nuomonę. 

      Edukacinės programos dalyviai atliko namų darbus – kūrė savo mokyklos reklamą, panaudodami senovinius lietuvių kalbos žodžius. Bene svarbiausia, kad visi džiaugiasi savo mokykla ir kol kas niekur nenori emigruoti...

Daugiau apie pamoką:

 

Esperanto kalba ir jos istorija Biržuose

Maloniai kviečiame susipažinti su nauja muziejaus sukurta virtualia paroda.

Esperanto kalba – tai tarptautiniam bendravimui skirta kalba. Iš Europos į Lietuvą esperanto kalbos mokymosi bumas atėjo tarpukariu. Esperanto kalbos mokymosi istorijos pradžia Biržuose sietina su Biržų gimnazijos mokytojo, keliautojo Liudo Alseikos vardu. Jis 1923 m. Biržų gimnazijoje suorganizavo esperanto kalbos kursus, kuriuos pradėjo lankyti, vėliau tapę žinomais esperanto kalbos puoselėtojais, mūsų žemiečiai: G.Galvanauskas, P.Lapienė (esperanto kalba garsinęs lietuvių literatūrą visame pasaulyje), inžinierius G.Macejauskas, pedagogas K.Snarskis, agronomas P.Vasinauskas, Jonai Dagiai (mažasis ir didysis, vienas botanikas, kitas – ekonomistas) ir daug kitų. Tiek mokytojai, tiek gimnazistai aktyviai kvietė visuomenę mokytis esperanto kalbos. Apie tai byloja 1924 m. „Biržų žinių“ numeris, Biržų gimnazistų esperantininkų leistas ir šapirografu spausdintas laikraštėlis „Tagigo“ („Aušra“), kuriame esperanto kalba spausdino savo kūrybą ir vertimus ir kiti leidiniai. 

Pasižvalgę po virtualią parodą „Esperanto kalba ir jos istorija Biržuose“ pajusite jos savitumą, supažinsite su esperanto kalbos istorija ir iš Biržų krašto kilusiais žmonėmis, kurie ne tik Lietuvoje populiarino esperanto kalbą. Virtualioje parodoje užtiksite žinių ne tik apie Liudą Alseiką, bet ir apie garsų keliautoją, rašytoją Antaną Pošką, biržiečius gimnazistus ir jų mokytojus: Viktorą Januškevičių, Jurgį Kutrą, Stasį Paliulį ir kitus. Pavartysite gimnazistų esperantininkų leistą laikraštėlį „Tagigo“ („Aušra“). Pamatysite įvairiais metais išleistų esperanto kalbos žodynų, lietuvių ir užsienio autorių vadovėlių rinkinį, periodinius žurnalus „Litova stelo“ (liet. „Lietuvos žvaigždė“), kalendorius. Išvysite to laikmečio nuotraukų, muziejuje saugomų sveikinimų, laiškų ir rankraštinių dokumentų esperanto kalba.

Išsamiau...

LR Vyriausybės nutarimas „Dėl situacijos, susijusios su koronavirusu“

Išrašas
 
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
PASITARIMO
PROTOKOLAS
 
2020 m. kovo 12  d. Nr. 12
 
 
Dėl situacijos, susijusios su koronavirusu
 
 
1. Pritarti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimui dėl 2 lygio civilinės saugos sistemos parengties paskelbimo ir pasitarime patikslintiems pasiūlymams dėl prevencinių priemonių, susijusių su koronaviruso (COVID-19) plitimu:
1.1. Dėl renginių draudimo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki kovo 27 d.:
1.1.1. Nuo 2020 m. kovo 13 d. 7.00 val. uždrausti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visus tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse organizuojamus sporto, kultūros, laisvalaikio, pramogų bei kitus renginius.
1.1.2. Atvirose erdvėse leisti organizuoti tik tokius renginius, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 100 asmenų ir kuriuose galima užtikrinti ypatingas apsaugos sąlygas: atstumas tarp dalyvių – ne mažesnis kaip 1 metras, renginys skirtas ne rizikos grupės (vyresnio amžiaus ar segantiems lėtinėmis ligomis) žmonėms, užtikrinta rankų dezinfekcijos ir rankų higienos galimybė.
1.1.3. Profesionalūs sporto renginiai gali būti organizuojami tik be žiūrovų.
1.2. Dėl kultūros, laisvalaikio, sporto įstaigų veiklos ribojimo nuo 2020 m. kovo 13 d. iki kovo 27 d.:
1.2.1. Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir šių įstaigų veikla, išskyrus asmenų aptarnavimą nuotoliniu būdu.
1.2.2. Iki 2020 m. kovo 27 d. draudžiama veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo dienos centruose.
1.3. Dėl ugdymo proceso stabdymo:
1.3.1. Nuo 2020 m. kovo 13 d. rekomenduojama, o nuo kovo 16 d. iki kovo
27 d. privaloma stabdyti ugdymo ir vaikų priežiūros procesą bei švietimo veiklą visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose, rekomenduojant pasinaudoti mokinių atostogomis ir pasiruošiant taikyti ugdymo procesą nuotoliniu būdu.
1.3.2. Savivaldybės privalo užtikrinti vaikų priežiūrą išimtiniais atvejais įstaigose, jeigu to neįmanoma įgyvendinti namuose.
1.3.3. Rekomenduoti darbdaviams užtikrinti galimybes tėvams, auginantiems vaikus, dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu tokios galimybės nėra, nedarbingumo pažymėjimai išduodami tokia pat tvarka, kaip įtariant kontaktą su infekuotu asmeniu. Sudaryti galimybę tėvams kreiptis dėl ligos išmokos atgaline data, o sudarius teisines prielaidas – gauti dalinio nedarbo išmoką.
1.4. Dėl rekomendacijos nevykti į užsienio šalis ir draudimo nevykti į ypatingos rizikos šalis, patvirtintas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu:
1.4.1. Nuo 2020 m. kovo 13 d. uždrausti Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti į ypatingos rizikos šalis, patvirtintas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu (Italija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Kinija, Honkongas, Iranas, Pietų Korėja, Singapūras, Japonija).
Rekomenduoti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams nutraukti ir atidėti visas keliones ir iki 2020 m. balandžio 14 d. nevykti į visas užsienio valstybes.
1.5. Dėl Lietuvos Respublikos piliečių pargabenimo iš viruso paveiktų rizikos šalių:
1.5.1. Įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją ir Susisiekimo ministeriją pasirūpinti Lietuvos Respublikos piliečių pargabenimu į Lietuvą iš šalių, patvirtintų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.
1.6. Dėl papildomų ribojimų taikymo vykstant sausumos, vandens ir geležinkelio keliais:
1.6.1. Užtikrinti į Lietuvos Respublikos teritoriją įvažiuojančių keleivinių autobusų, traukinių ir keltų visų keleivių patikrą dėl COVID-19 viruso.
1.6.2. Įvažiuojantiesiems į Lietuvos Respubliką autobusuose, traukiniuose ar keltuose nustačius užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejį, užtikrinti visų simptomų neturinčių keleivių saviizoliaciją. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai palydi šiuos keleivius iki jų gyvenamosios vietos.
1.7. Dėl skrydžių ribojimo į ypatingos rizikos šalis, patvirtintas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu, ir iš šių šalių:
1.7.1. Nuo 2020 m. kovo 13 d. uždrausti keleivių keliones į ypatingos rizikos šalis, patvirtintas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu (Italija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Kinija, Honkongas, Iranas, Korėja, Singapūras, Japonija).
1.7.2. Nuo 2020 m. kovo 13 d. uždrausti skrydžius keleiviams vežti iš Lietuvos į Italiją, o nuo 2020 m. kovo 16 d. – ir iš Italijos į Lietuvą .
1.7.3. Nuo 2020 m. kovo 13 d. uždrausti tarptautinį keleivių vežimą keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, kai keleiviai vežami iš Lietuvos į Italiją reguliarias, specialiais ir užsakomaisiais (vienkartiniais) reisais.
1.8. Dėl atvykstančių asmenų sustiprintos kontrolės ir privalomos saviizoliacijos:
1.8.1. Visi atvykstantieji oro uostuose turi būti privalomai registruojami ir tikrinami.
1.8.2. Asmenims, parvykusiems iš ypatingos rizikos šalių, patvirtintų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu, privaloma 14 d. saviizoliacija.
1.9. Dėl sanitarinės kontrolės sustiprinimo prie vidinių Europos Sąjungos sienų, pasitelkiant Lietuvos kariuomenės pajėgas:
1.9.1. Sanitarinių informacinių postų skaičių pasienio punktuose padidinti iki
10 vnt.
1.10. Dėl priemonių, siekiant sumažinti CODIV-19 protrūkio neigiamą poveikį ekonomikai ir darbo rinkai, plano parengimo iki kovo 16 d.:
1.10.1. Dėl rekomendacijų Viešųjų pirkimų tarnybai, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybe, pateikti išaiškinimą dėl viešųjų pirkimų sutarčių sąlygų keitimo (datos nukėlimo) galimybės perkančiosioms organizacijoms, siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų sutarčių tęstinį vykdymą tais atvejais, kai suplanuoti renginiai buvo ar bus atšaukti dėl aplinkybių, susijusių su COVID-19.
1.11. Dėl rekomendacijų valstybės ir savivaldybių institucijoms maksimaliai aptarnauti gyventojus nuotoliniu būdu, vengiant tiesioginio kontakto.
2. Pavesti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui
A. Verygai skubos tvarka užtikrinti šių sprendimų priėmimą, o atsakingoms institucijoms – jų įgyvendinimą. 
3. Dėl priemonių tęstinumo spręsti atsižvelgiant į COVID-19 plitimo mastą.
 
 
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

Dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemijos paskelbimo Biržų rajone

BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS

DĖL GRIPO IR ŪMINIŲ VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIJOS
PASKELBIMO BIRŽŲ RAJONE

2020 m. kovo 6 d. Nr. A-180
Biržai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies
2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios
situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. V-285 „Dėl gripo epidemijų
savivaldybėse skelbimo, kaip COVID-19 plitimo prevencijos“:

1. S k e l b i u gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiją Biržų rajono
savivaldybės teritorijoje.

2. P a v e d u:
2.1. renginių organizatoriams priimti sprendimą dėl nebūtinų masinių renginių Biržų rajono
savivaldybėje atšaukimo arba nukėlimo vėlesniam laikui;
2.2. įmonėms ir įstaigoms, teikiančioms keleivių pavėžėjimo paslaugas rajone, dezinfekuoti
transporto priemones;
2.3. įstaigoms, teikiančioms asmens sveikatos priežiūros paslaugas, globos paslaugas, viešojo
administravimo paslaugas, organizuoti sustiprintą turimų patalpų dezinfekavimą;
2.4. Biržų rajono savivaldybės Švietimo įstaigų vadovams, suderinus su Švietimo, kultūros ir
sporto skyriaus vedėju spręsti klausimą dėl pamokų nutraukimo rajono švietimo įstaigose, kai serga
20 ir daugiau procentų kolektyvo narių arba nustačius COVID-19 atvejį Biržų rajono savivaldybėje;
2.5. asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir globos namų vadovams uždrausti ligonių ir
gyventojų lankymą įstaigose;
2.6. Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjui organizuoti įsakymo
vykdymo kontrolę.

3. N u r o d a u:
3.1. gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemijos metu vadovautis gripo ir
ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikos ir epidemiologinės priežiūros Biržų rajone
priemonių planu 2020-2022 m., patvirtintu Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A- 179 „Dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų
profilaktikos ir epidemiologinės priežiūros Biržų rajone priemonių plano 2020-2022 m.
patvirtinimo“;
3.2. įsakymą paskelbti Savivaldybės tinklalapyje ir vietinėje spaudoje.
Šis įsakymas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių
ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui (Respublikos g. 62, 35158 Panevėžys) Lietuvos
Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka,
Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo
rūmuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.


Administracijos direktorius                                                             Vidas Eidukas

 

Arūno Gelažninko sporto trofėjai - Biržų krašto muziejuje „Sėla“

2020 m. vasario 24 d. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ įvyko susitikimas su greičiausiu Lietuvos motociklininku tituluojamu „Zigmas Dakar team“ komandos atstovu Arūnu Gelažninku, jo šeima, artimaisiais bei draugais bei gerbėjais.
Nedalyvavusius susitikime su greičiausiu Lietuvos motociklininku, kviečiame užsukti į Biržų krašto muziejaus sporto ekspozicijos salę ir pamatyti joje eksponuojamus sportininko trofėjus.

Biržų krašto muziejus „Sėla“ pristatytas tarptautinėje turizmo parodoje „MATKA 2020“ Helsinkyje

2020 metų sausio 15-19 dienomis Suomijoje, Helsinkyje, vyko didžiausia Šiaurės Europos šalyse turizmo paroda „MATKA Nordic Travel Fair 2020“. Parodoje drauge su kitais Biržų krašto lankomais objektais buvo pristatytas ir muziejus, dalyvavo muziejininkė Lina Kuncytė.

Lietuvos Respublikos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Serapinas parodos dalyvius pakvietė į priėmimą ambasadoje.

Virtuali Radvilų paroda

Norime pasidžiaugti, kad Biržų krašto muziejus „Sėla“  prisidėjo prie Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė Valdovų rūmų parengtos virtualios Radvilų  parodos.

Apsilankę mūsų muziejuje ir į savo išmanųjį įrenginį parsisiuntę nemokamą programėlę „Virtuali Radvilų paroda“, galite atrasti įdomių faktų apie Radvilų giminę ir Biržus!

Virtualios Radvilų parodos eksponatų ieškokite Biržų krašto muziejuje  „Sėla“,  Kėdainių krašto muziejuje ir Valdovų rūmuose.

Apsilankykite ir išbandykite!

Biržiečių viešnagė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose: nuo Dubingių iki Biržų ir Kėdainių

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2019 m. spalio 10 d. atidaryta paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ – pirmą kartą Lietuvoje taip plačiai pristatanti vieną iškiliausių LDK didikų giminių. Parodoje  eksponuojamos vertybės daugiau nei iš 30 institucijų ir privačių kolekcijų (Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Vokietija, Prancūzija, Izraelis). Tarp jų yra ir Biržų krašto muziejaus „Sėla“ eksponatų: Biržų pilies rūmų kokliai su Kristupo Radvilos Perkūno, Liudvikos Karolinos Radvilaitės inicialais, Boguslavo Radvilos monograma bei rūmų puošybos architektūrinės detalės iš smiltainio ir vietinio dolomito. Be šių biržietiškų artefaktų parodoje taip pat eksponuojami liturginiai Biržų evangelikų reformatų bažnyčios indai su kunigaikščių Radvilų atributika. Pamatysite ir Lietuvos-Lenkijos valdovo Zigmanto Vazos privilegijos, suteikiančios Biržų Miestui Magdeburgo teises, nuorašą, šiuo metu saugomą Lietuvos nacionaliniame muziejuje (iš slaptojo Biržų miesto archyvo, išsaugoto miestiečių). Nuo 2019 m. kovo 8 d. šis nuorašas pusę metų buvo eksponuotas Biržų muziejuje, parodoje, skirtoje Magdeburgo teisių suteikimo Biržų miestui 430-osioms metinėms.

Įspūdinga paroda yra lydima edukacinių užsiėmimų ir  daugybės kultūros renginių, į kurių vieną gruodžio 12 d. buvo pakviesti ir Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkai. Kultūros vakaro „Radvilos. Nuo Dubingių iki Biržų ir Kėdainių“ idėja  – pristatyti šių trijų Radvilų rezidencijų istoriją, paveldą, jo aktualizavimą šiandien, valdų tarpusavio jungtis bei kiekvienos jų išskirtinumą.

Biržų kunigaikštystė, pilis ir valdytojai Radvilos buvo pristatyti vaizdo pranešimu, kuris buvo parengtas 2013-2016 m. sukurto TV laidų ciklo regioninėms televizijoms „Radvilų Biržai. Pasižvalgymai po buvusią kunigaikštystę“ (scenarijaus autorė E. Lansbergienė, režisierius S. Pučinskas)  pagrindu. Apie Biržus buvo pasakojama Radvilų istorijos tyrinėtojų, ekspertų lūpomis. Muziejaus direktorius G. Butkevičius ir pavaduotoja E. Lansbergienė dalyvavo diskusijose, kurių metu bandė įrodyti Biržų pranašumą lyginant su oponuojančiais Kėdainiais ir Dubingiais. Diskusijoje taip pat dalyvavo prof.  habil. dr. A. Kuncevičius bei Kėdainių muziejaus direktorius R. Žirgulis, o vakarą moderavo dr. J. Karpavičienė. Renginio lankytojai turėjo įminti įvairias istorines mįsles (pvz., kokia tarme kalbėjo lietuviškai mokėjęs Jonušas Radvila, arba į kurį Biržus valdžiusį Radvilą labiausiai panašus šiandieninis Biržų pilies valdytojas). Patys smalsiausi buvo pakviesti keliauti per Biržų kunigaikštystę – sužaisti stalo žaidimą – ir pasidalinti keliaujant patirtais nuotykiais.

Kultūros vakaras sulaukė didžiulio susidomėjimo; Valdovų rūmų didžioji renesansinė salė, talpinanti per 300  žiūrovų, buvo pilnutėlė. Žiūrovų tarpe buvo ir pulkelis biržiečių, kuriems kelionę į sostinę organizavo Biržų turizmo informacijos centras, bei dar didesnis pulkas Vilniaus biržiečių, neužmirštančių savo krašto istorijos. Susidomėjimo sulaukė ir Biržų kunigaikštystės pristatymas – po renginio biržiečiai dar turėjo atsakinėti į vakaro dalyviams iškilusius klausimus.

Paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veiks iki 2020 metų sausio 12 dienos, tad, kas dar nebuvo, galite suskubti aplankyti.

Michael Kretzmer filmas

2019 m. birželio 13–16 dienomis, Biržų žydų istorijos ir kultūros savaitės metu, buvo atidengtas memorialas Holokausto aukoms atminti Pakamponių miške. Renginio dalyvis iš Didžiosios Britanijos Michael Kretzmer sukūrė filmą apie renginius Plungėje ir Biržuose. Filmą pasižiūrėti galima čia:https://vimeo.com/369375187?fbclid=IwAR27sFFkWd9bOdqh4ZeviLkf7jUt214psPjpN-oxyC3nU2JSCqLqhsQc8iU

Broniaus Krivicko atminimui skirtas renginys

2019 m. lapkričio 17 d.  minėsime Broniaus Krivicko (1919–1952) mokytojo, rašytojo, pasirinkusio partizano kelią 100-tąjį gimtadienį.

Praėjusi šeštadienį, spalio 26 d. Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdis ir Nevėžio gyvenvietės bendruomenė pakvietė į literato, laisvės kovotojo Broniaus Krivicko atminimui skirtą renginį „Vėliavą kovos išnešt privalom“. Aplankėme Raguvos miške esantį bunkerį, kuriame žuvo Bronius Krivickas, jo kapą Putiliškių kapinėse, išklausėme Rasmos Buzienės, prof. dr. Rasos Čepaitienės, Virginijaus Gasiliūno, dr. Gedimino Mikelaičio, prof. dr. Vykinto Vaitkevičius pranešimus.

Už prasmingą ir labai tikrą dieną dėkojame Algimantui Stalilioniui, Vykintui Vaitkevičiui ir Rasmai Buzienei, bei visiems kurie kartu šią dieną išgyveno, iš kurių lūpų skambančios partizanų dainos skambėjo ir kaip himnas ir kaip pasižadėjimas niekada nepamiršti...

                                                  

Į Biržus grįžo E. Skujos paveikslas

2019 m. spalio 12 d. restauratorius iš Klaipėdos Juozas Januševičius Biržų krašto muziejui „Sėla“ perdavė saugoti biržiečio dailininko Egilo Skujos pieštą restauruotos Biržų pilies vaizdą. Biržų restauravimo dirbtuvės kolektyvas paveikslą dovanojo Klaipėdos restauravimo dirbtuvei 15 metų jubiliejaus proga, 1987 m. sausio 23 d.

Elektroninio archyvo informacinės sistemos paslauga „Skaitmeninė skaitykla“ (EAIS)

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba sukūrė Elektroninio archyvo informacinės sistemos paslaugą „Skaitmeninė skaitykla“ (EAIS), kurios pagalba užtikrinama vieninga prieiga prie valstybės archyvuose sukauptų skaitmeninių išteklių, didinamas valstybės archyvuose saugomų dokumentų pasiekiamumas, vystomas ryšys su suinteresuotųjų naudotojų grupėmis.

Biržų krašto muziejus „Sėla“ iš visų regioninių muziejų saugo bene daugiausiai bažnytinių metrikinių knygų. Muziejus jau yra daug nuveikęs skaitmenindamas ir skelbdamas suskaitmenintas metrikines knygas. Su skaitmenintomis knygomis susipažinti galima čia

Biržų krašto muziejus „Sėla“ Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė saugoti reikšmingus dokumentus, parvežtus iš Toronto

Šiuo metu, kada mūsų valstybės vadovas, prezidentas G. Nausėda, prakalbo apie partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikų paieškas, Biržų krašto muziejus „Sėla“ į  Lietuvos centrinį valstybės archyvą perdavė saugoti Lietuvai reikšmingų dokumentų rinkinį – išeivio Petro Vilučio asmeninę korespondenciją. Dokumentus  perėmė į muziejų atvykęs Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys.

 Dokumentų rinkinyje paties partizanų vado Juozo Lukšos –Daumanto bei jo žmonos Nijolės Bražėnaitės Petrui Vilučiui rašyti laiškai. Savo laiškuose P. Vilutį Juozo Lukšos žmona vadina „piršleliu“, iš susirašinėjimo matyti, kad P. Vilutis buvo tas, kurio dėka N. Bražėnaitė susipažino su Daumantu. Taip pat matyti, kad vakaruose atsidūrę lietuviai palaikė rezistencinę kovą, stengėsi padėti likusiems Lietuvoje. Nors patys buvo žmonės be vietos, karo pabėgėliai, bandė burtis į krūvą ir gyveno nepriklausomos Lietuvos idėja.

Šiuos brangius dokumentus į Lietuvą praėjusių metų spalio mėn. iš Toronto parskraidino Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojos S. Kubiliūtė ir E. Lansbergienė, dalyvavusios kunigo Petro Ažubalio gimimo 100-ųjų metinių minėjime. Dokumentus joms įdavė ir į Lietuvą parvežti paprašė Dalia Ažubalienė, kunigo P. Ažubalio brolio marti. Suvokdama, kad šie dokumentai svarbūs Lietuvai, Dalia paprašė juos parskraidinti dar tiksliai nežinodama, kur juos būtų geriausia saugoti. Šią vasarą pati atskridusi į Lietuvą, pasikonsultavusi, apsilankiusi Lietuvos centriniame valstybės archyve, priėmė sprendimą, kad dokumentus prasmingiausia būtų perduoti saugoti į šią instituciją.

Tad rugsėjo 4 dieną išeivijos advokato Petro Vilučio asmeninė korespondencija, kurioje atsispindi išeivijos lietuvių ryšys su rezistencinėje kovoje Lietuvai laisvę bandžiusiais atkovoti į miškus išėjusiais mūsų tautiečiais, buvo perduota  Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriui Daliui Žižiui.

Padėka

Baltų vienybės dienos organizavimas biržiečiams buvo iššūkis, nes ne kasdien Biržuose vyksta tarptautiniai renginiai, į kuriuos suvažiuoja dviejų valstybių ambasadoriai, parlamentų vadovai, kultūros ministrai. Kadangi didžioji renginių dalis vyko Biržų pilyje, tai nemažas krūvis ruošiantis renginiui teko  Biržų krašto muziejui „Sėla“, tačiau darnaus, sutelkto darbo ir gražaus bendradarbiavimo su savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi bei rajono kultūros įstaigomis dėka, pavyko sukurti šventinę nuotaiką Biržų pilyje, tinkamai priimti visus garbingus svečius. Dėkojame Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui, kurio mokinių darbai papuošė renginio vietą baltiškų simbolių raštais. Džiugu, kad iškilusias problemas greitai sprendėme drauge su Biržų kultūros centru.


 Nuoširdžiai džiaugiuosi ir dėkoju muziejaus komandai – visiems kartu ir kiekvienam atskirai. Labai ačiū mano pavaduotojai Editai už visapusišką pagalbą planuojant, rengiant ir koordinuojant renginį. Ačiū Komunikacijos ir parodų skyriui bei jo vedėjai Linai už tarptautinės parodos organizacinius darbus, eksponavimą ir pristatymą, Karoliui už amatininkų surinkimą ir globą. Rimai ir Arminai už Lietuvos ir Latvijos vėliavų, puošusių rūmus,  siuvimą,  visai ūkio daliai (Sigitai, Algirdui, Rimui, Algiui, Arūnėliui), vadovaujamai Arūno, už operatyvų visų reikalingų patalpų paruošimą, „priešistorinio miestelio“ pastatymą (ačiū Biržų miškų urėdijai už medieną), visus atrastus ir įgyvendintus techninius  sprendimus puošiant šventei Biržų pilies rūmus ir nuolatinę ūkio priežiūrą visos šventės metu. Eugenijui už rūpestį, kad viskas, ko reikia, būtų laiku ir vietoje, Dovilei ir Juditai už amatininkų namelių iškabų paruošimą, Tatjanai, Emilijai, Olvenai, Violetai, Daivai, Vitai už pagalbą amatininkams ir rūpinimąsi jais. Džiuljetai už vertėjavimą į latvių kalbą, Silvijai už šventės akimirkų įamžinimą, arsenalo komandai (Laimai, Alei), vadovaujamai administratorės Marijos, už arsenale vykusių renginių koordinavimą, Lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriui (vadovaujamam Rimos) už suteiktą galimybę muziejaus lankytojams gauti tądien visas jų norimas paslaugas, ir visiems visiems  Muziejaus žmonėms už mažesnius, neįvardintus darbus, pastebėjimus, patarimus, už nuoširdų ir vieningą darbą siekiant padovanoti gražią ir prasmingą Baltų vienybės dienos šventę.

Direktorius Gintaras Butkevičius



Rašytojo Algimanto Zurbos metinių minėjimas

Rugsėjo 9 dieną suėjo vieneri metai, kai netekome mūsų krašto rašytojo, Biržų rajono garbės piliečio, Algimanto Zurbos. Tądien kartu su rašytojo našle Laima pagerbti rašytojo atminimo prie jo kapo Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, susirinko jo bičiuliai rašytojai, Vilniaus biržiečių klubo „Krivūlė“ atstovai. Atminimo žvakelę nuo biržiečių uždegė Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai. Rašytoją į knygų pristatymus lydėjusi ir jo kūrybą įtaigiai skaičiusi aktorė Gražina Urbonaitė prisiminusi gražią dviejų kūrėjų bendrystę perskaitė romano „Krisius“ ištrauką, atsiminimais pasidalino Vilniaus biržiečių klubo „Krivūlė“ prezidentas Arvydas Kregždė.
Direktoriaus pavaduotoja E. Lansbergienė ir Istorinių tyrimų skyriaus vedėja E. Raibužytė taip pat lankėsi rašytojo bute, kur rašytojo našlė perdavė muziejui saugoti dalį rašytojo asmeninių daiktų: literatūrinių premijų įteikimo proga rašytojui dovanotas juostas, taip pat juostas, rašytojui jubiliejų proga dovanotas Biržų vaikų bibliotekos bei Papilio žmonių, ypatingai brangintą suvenyrą – romano „Šimtadienis“ heroję (mokykline uniforma aprengtą lėlę), laikančią rankose romaną, rašytojo juodraščių, pastabų sąsiuvinių ir kt.  Dalį rašytojo palikimo L. Zurbienė muziejui perdavė dar pavasarį, vykdydama rašytojo testamente išsakytą valią. Tąkart į muziejų buvo parvežta jo paskutinioji spausdinimo mašinėlė, dalis nuotraukų ir rašytojo knygų rankraščių (kitą dalį perdavė saugoti respublikinei M. Mažvydo bibliotekai).

Rašytojo našlės Laimos Zurbienės interviu:

 

Paskutinį kartą redaguota: 2020-07-01 15:58
+
A biržiečė vaišin dainuodamūs

Kviečiam aplunkyt įdomių ekspozicijų „Senoj aludaryste“ bei linksmė pasibūt programoj del suaugusių „A biržiečė vaišin dainuodamūs“!