Naujienos

Naujienos

Čia rasite informaciją apie muziejaus aktualijas.

Biržų krašto muziejus „Sėla“ pristatytas tarptautinėje turizmo parodoje „MATKA 2020“ Helsinkyje

2020 metų sausio 15-19 dienomis Suomijoje, Helsinkyje, vyko didžiausia Šiaurės Europos šalyse turizmo paroda „MATKA Nordic Travel Fair 2020“. Parodoje drauge su kitais Biržų krašto lankomais objektais buvo pristatytas ir muziejus, dalyvavo muziejininkė Lina Kuncytė.

Lietuvos Respublikos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Serapinas parodos dalyvius pakvietė į priėmimą ambasadoje.

Virtuali Radvilų paroda

Norime pasidžiaugti, kad Biržų krašto muziejus „Sėla“  prisidėjo prie Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė Valdovų rūmų parengtos virtualios Radvilų  parodos.

Apsilankę mūsų muziejuje ir į savo išmanųjį įrenginį parsisiuntę nemokamą programėlę „Virtuali Radvilų paroda“, galite atrasti įdomių faktų apie Radvilų giminę ir Biržus!

Virtualios Radvilų parodos eksponatų ieškokite Biržų krašto muziejuje  „Sėla“,  Kėdainių krašto muziejuje ir Valdovų rūmuose.

Apsilankykite ir išbandykite!

Biržiečių viešnagė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose: nuo Dubingių iki Biržų ir Kėdainių

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2019 m. spalio 10 d. atidaryta paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ – pirmą kartą Lietuvoje taip plačiai pristatanti vieną iškiliausių LDK didikų giminių. Parodoje  eksponuojamos vertybės daugiau nei iš 30 institucijų ir privačių kolekcijų (Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Vokietija, Prancūzija, Izraelis). Tarp jų yra ir Biržų krašto muziejaus „Sėla“ eksponatų: Biržų pilies rūmų kokliai su Kristupo Radvilos Perkūno, Liudvikos Karolinos Radvilaitės inicialais, Boguslavo Radvilos monograma bei rūmų puošybos architektūrinės detalės iš smiltainio ir vietinio dolomito. Be šių biržietiškų artefaktų parodoje taip pat eksponuojami liturginiai Biržų evangelikų reformatų bažnyčios indai su kunigaikščių Radvilų atributika. Pamatysite ir Lietuvos-Lenkijos valdovo Zigmanto Vazos privilegijos, suteikiančios Biržų Miestui Magdeburgo teises, nuorašą, šiuo metu saugomą Lietuvos nacionaliniame muziejuje (iš slaptojo Biržų miesto archyvo, išsaugoto miestiečių). Nuo 2019 m. kovo 8 d. šis nuorašas pusę metų buvo eksponuotas Biržų muziejuje, parodoje, skirtoje Magdeburgo teisių suteikimo Biržų miestui 430-osioms metinėms.

Įspūdinga paroda yra lydima edukacinių užsiėmimų ir  daugybės kultūros renginių, į kurių vieną gruodžio 12 d. buvo pakviesti ir Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkai. Kultūros vakaro „Radvilos. Nuo Dubingių iki Biržų ir Kėdainių“ idėja  – pristatyti šių trijų Radvilų rezidencijų istoriją, paveldą, jo aktualizavimą šiandien, valdų tarpusavio jungtis bei kiekvienos jų išskirtinumą.

Biržų kunigaikštystė, pilis ir valdytojai Radvilos buvo pristatyti vaizdo pranešimu, kuris buvo parengtas 2013-2016 m. sukurto TV laidų ciklo regioninėms televizijoms „Radvilų Biržai. Pasižvalgymai po buvusią kunigaikštystę“ (scenarijaus autorė E. Lansbergienė, režisierius S. Pučinskas)  pagrindu. Apie Biržus buvo pasakojama Radvilų istorijos tyrinėtojų, ekspertų lūpomis. Muziejaus direktorius G. Butkevičius ir pavaduotoja E. Lansbergienė dalyvavo diskusijose, kurių metu bandė įrodyti Biržų pranašumą lyginant su oponuojančiais Kėdainiais ir Dubingiais. Diskusijoje taip pat dalyvavo prof.  habil. dr. A. Kuncevičius bei Kėdainių muziejaus direktorius R. Žirgulis, o vakarą moderavo dr. J. Karpavičienė. Renginio lankytojai turėjo įminti įvairias istorines mįsles (pvz., kokia tarme kalbėjo lietuviškai mokėjęs Jonušas Radvila, arba į kurį Biržus valdžiusį Radvilą labiausiai panašus šiandieninis Biržų pilies valdytojas). Patys smalsiausi buvo pakviesti keliauti per Biržų kunigaikštystę – sužaisti stalo žaidimą – ir pasidalinti keliaujant patirtais nuotykiais.

Kultūros vakaras sulaukė didžiulio susidomėjimo; Valdovų rūmų didžioji renesansinė salė, talpinanti per 300  žiūrovų, buvo pilnutėlė. Žiūrovų tarpe buvo ir pulkelis biržiečių, kuriems kelionę į sostinę organizavo Biržų turizmo informacijos centras, bei dar didesnis pulkas Vilniaus biržiečių, neužmirštančių savo krašto istorijos. Susidomėjimo sulaukė ir Biržų kunigaikštystės pristatymas – po renginio biržiečiai dar turėjo atsakinėti į vakaro dalyviams iškilusius klausimus.

Paroda „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veiks iki 2020 metų sausio 12 dienos, tad, kas dar nebuvo, galite suskubti aplankyti.

Michael Kretzmer filmas

2019 m. birželio 13–16 dienomis, Biržų žydų istorijos ir kultūros savaitės metu, buvo atidengtas memorialas Holokausto aukoms atminti Pakamponių miške. Renginio dalyvis iš Didžiosios Britanijos Michael Kretzmer sukūrė filmą apie renginius Plungėje ir Biržuose. Filmą pasižiūrėti galima čia:https://vimeo.com/369375187?fbclid=IwAR27sFFkWd9bOdqh4ZeviLkf7jUt214psPjpN-oxyC3nU2JSCqLqhsQc8iU

Broniaus Krivicko atminimui skirtas renginys

2019 m. lapkričio 17 d.  minėsime Broniaus Krivicko (1919–1952) mokytojo, rašytojo, pasirinkusio partizano kelią 100-tąjį gimtadienį.

Praėjusi šeštadienį, spalio 26 d. Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdis ir Nevėžio gyvenvietės bendruomenė pakvietė į literato, laisvės kovotojo Broniaus Krivicko atminimui skirtą renginį „Vėliavą kovos išnešt privalom“. Aplankėme Raguvos miške esantį bunkerį, kuriame žuvo Bronius Krivickas, jo kapą Putiliškių kapinėse, išklausėme Rasmos Buzienės, prof. dr. Rasos Čepaitienės, Virginijaus Gasiliūno, dr. Gedimino Mikelaičio, prof. dr. Vykinto Vaitkevičius pranešimus.

Už prasmingą ir labai tikrą dieną dėkojame Algimantui Stalilioniui, Vykintui Vaitkevičiui ir Rasmai Buzienei, bei visiems kurie kartu šią dieną išgyveno, iš kurių lūpų skambančios partizanų dainos skambėjo ir kaip himnas ir kaip pasižadėjimas niekada nepamiršti...

                                                  

Į Biržus grįžo E. Skujos paveikslas

2019 m. spalio 12 d. restauratorius iš Klaipėdos Juozas Januševičius Biržų krašto muziejui „Sėla“ perdavė saugoti biržiečio dailininko Egilo Skujos pieštą restauruotos Biržų pilies vaizdą. Biržų restauravimo dirbtuvės kolektyvas paveikslą dovanojo Klaipėdos restauravimo dirbtuvei 15 metų jubiliejaus proga, 1987 m. sausio 23 d.

Elektroninio archyvo informacinės sistemos paslauga „Skaitmeninė skaitykla“ (EAIS)

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba sukūrė Elektroninio archyvo informacinės sistemos paslaugą „Skaitmeninė skaitykla“ (EAIS), kurios pagalba užtikrinama vieninga prieiga prie valstybės archyvuose sukauptų skaitmeninių išteklių, didinamas valstybės archyvuose saugomų dokumentų pasiekiamumas, vystomas ryšys su suinteresuotųjų naudotojų grupėmis.

Biržų krašto muziejus „Sėla“ iš visų regioninių muziejų saugo bene daugiausiai bažnytinių metrikinių knygų. Muziejus jau yra daug nuveikęs skaitmenindamas ir skelbdamas suskaitmenintas metrikines knygas. Su skaitmenintomis knygomis susipažinti galima čia

Biržų krašto muziejus „Sėla“ Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė saugoti reikšmingus dokumentus, parvežtus iš Toronto

Šiuo metu, kada mūsų valstybės vadovas, prezidentas G. Nausėda, prakalbo apie partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto palaikų paieškas, Biržų krašto muziejus „Sėla“ į  Lietuvos centrinį valstybės archyvą perdavė saugoti Lietuvai reikšmingų dokumentų rinkinį – išeivio Petro Vilučio asmeninę korespondenciją. Dokumentus  perėmė į muziejų atvykęs Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys.

 Dokumentų rinkinyje paties partizanų vado Juozo Lukšos –Daumanto bei jo žmonos Nijolės Bražėnaitės Petrui Vilučiui rašyti laiškai. Savo laiškuose P. Vilutį Juozo Lukšos žmona vadina „piršleliu“, iš susirašinėjimo matyti, kad P. Vilutis buvo tas, kurio dėka N. Bražėnaitė susipažino su Daumantu. Taip pat matyti, kad vakaruose atsidūrę lietuviai palaikė rezistencinę kovą, stengėsi padėti likusiems Lietuvoje. Nors patys buvo žmonės be vietos, karo pabėgėliai, bandė burtis į krūvą ir gyveno nepriklausomos Lietuvos idėja.

Šiuos brangius dokumentus į Lietuvą praėjusių metų spalio mėn. iš Toronto parskraidino Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojos S. Kubiliūtė ir E. Lansbergienė, dalyvavusios kunigo Petro Ažubalio gimimo 100-ųjų metinių minėjime. Dokumentus joms įdavė ir į Lietuvą parvežti paprašė Dalia Ažubalienė, kunigo P. Ažubalio brolio marti. Suvokdama, kad šie dokumentai svarbūs Lietuvai, Dalia paprašė juos parskraidinti dar tiksliai nežinodama, kur juos būtų geriausia saugoti. Šią vasarą pati atskridusi į Lietuvą, pasikonsultavusi, apsilankiusi Lietuvos centriniame valstybės archyve, priėmė sprendimą, kad dokumentus prasmingiausia būtų perduoti saugoti į šią instituciją.

Tad rugsėjo 4 dieną išeivijos advokato Petro Vilučio asmeninė korespondencija, kurioje atsispindi išeivijos lietuvių ryšys su rezistencinėje kovoje Lietuvai laisvę bandžiusiais atkovoti į miškus išėjusiais mūsų tautiečiais, buvo perduota  Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriui Daliui Žižiui.

Padėka

Baltų vienybės dienos organizavimas biržiečiams buvo iššūkis, nes ne kasdien Biržuose vyksta tarptautiniai renginiai, į kuriuos suvažiuoja dviejų valstybių ambasadoriai, parlamentų vadovai, kultūros ministrai. Kadangi didžioji renginių dalis vyko Biržų pilyje, tai nemažas krūvis ruošiantis renginiui teko  Biržų krašto muziejui „Sėla“, tačiau darnaus, sutelkto darbo ir gražaus bendradarbiavimo su savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi bei rajono kultūros įstaigomis dėka, pavyko sukurti šventinę nuotaiką Biržų pilyje, tinkamai priimti visus garbingus svečius. Dėkojame Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui, kurio mokinių darbai papuošė renginio vietą baltiškų simbolių raštais. Džiugu, kad iškilusias problemas greitai sprendėme drauge su Biržų kultūros centru.


 Nuoširdžiai džiaugiuosi ir dėkoju muziejaus komandai – visiems kartu ir kiekvienam atskirai. Labai ačiū mano pavaduotojai Editai už visapusišką pagalbą planuojant, rengiant ir koordinuojant renginį. Ačiū Komunikacijos ir parodų skyriui bei jo vedėjai Linai už tarptautinės parodos organizacinius darbus, eksponavimą ir pristatymą, Karoliui už amatininkų surinkimą ir globą. Rimai ir Arminai už Lietuvos ir Latvijos vėliavų, puošusių rūmus,  siuvimą,  visai ūkio daliai (Sigitai, Algirdui, Rimui, Algiui, Arūnėliui), vadovaujamai Arūno, už operatyvų visų reikalingų patalpų paruošimą, „priešistorinio miestelio“ pastatymą (ačiū Biržų miškų urėdijai už medieną), visus atrastus ir įgyvendintus techninius  sprendimus puošiant šventei Biržų pilies rūmus ir nuolatinę ūkio priežiūrą visos šventės metu. Eugenijui už rūpestį, kad viskas, ko reikia, būtų laiku ir vietoje, Dovilei ir Juditai už amatininkų namelių iškabų paruošimą, Tatjanai, Emilijai, Olvenai, Violetai, Daivai, Vitai už pagalbą amatininkams ir rūpinimąsi jais. Džiuljetai už vertėjavimą į latvių kalbą, Silvijai už šventės akimirkų įamžinimą, arsenalo komandai (Laimai, Alei), vadovaujamai administratorės Marijos, už arsenale vykusių renginių koordinavimą, Lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriui (vadovaujamam Rimos) už suteiktą galimybę muziejaus lankytojams gauti tądien visas jų norimas paslaugas, ir visiems visiems  Muziejaus žmonėms už mažesnius, neįvardintus darbus, pastebėjimus, patarimus, už nuoširdų ir vieningą darbą siekiant padovanoti gražią ir prasmingą Baltų vienybės dienos šventę.

Direktorius Gintaras Butkevičius



Rašytojo Algimanto Zurbos metinių minėjimas

Rugsėjo 9 dieną suėjo vieneri metai, kai netekome mūsų krašto rašytojo, Biržų rajono garbės piliečio, Algimanto Zurbos. Tądien kartu su rašytojo našle Laima pagerbti rašytojo atminimo prie jo kapo Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, susirinko jo bičiuliai rašytojai, Vilniaus biržiečių klubo „Krivūlė“ atstovai. Atminimo žvakelę nuo biržiečių uždegė Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai. Rašytoją į knygų pristatymus lydėjusi ir jo kūrybą įtaigiai skaičiusi aktorė Gražina Urbonaitė prisiminusi gražią dviejų kūrėjų bendrystę perskaitė romano „Krisius“ ištrauką, atsiminimais pasidalino Vilniaus biržiečių klubo „Krivūlė“ prezidentas Arvydas Kregždė.
Direktoriaus pavaduotoja E. Lansbergienė ir Istorinių tyrimų skyriaus vedėja E. Raibužytė taip pat lankėsi rašytojo bute, kur rašytojo našlė perdavė muziejui saugoti dalį rašytojo asmeninių daiktų: literatūrinių premijų įteikimo proga rašytojui dovanotas juostas, taip pat juostas, rašytojui jubiliejų proga dovanotas Biržų vaikų bibliotekos bei Papilio žmonių, ypatingai brangintą suvenyrą – romano „Šimtadienis“ heroję (mokykline uniforma aprengtą lėlę), laikančią rankose romaną, rašytojo juodraščių, pastabų sąsiuvinių ir kt.  Dalį rašytojo palikimo L. Zurbienė muziejui perdavė dar pavasarį, vykdydama rašytojo testamente išsakytą valią. Tąkart į muziejų buvo parvežta jo paskutinioji spausdinimo mašinėlė, dalis nuotraukų ir rašytojo knygų rankraščių (kitą dalį perdavė saugoti respublikinei M. Mažvydo bibliotekai).

Rašytojo našlės Laimos Zurbienės interviu:

 

Paskutinį kartą redaguota: 2020-02-13 14:30
+
A biržiečė vaišin dainuodamūs

Kviečiam aplunkyt įdomių ekspozicijų „Senoj aludaryste“ bei linksmė pasibūt programoj del suaugusių „A biržiečė vaišin dainuodamūs“!