Seniausi Biržų atvirukai muziejaus „Sėla“ kolekcijoje (1)

Seniausiu Biržų atviruku galėtume laikyti spausdintą nespalvotą atviruką „Biržjai“, datuotą pagal siuntimo laiką – 1908 m.
Du atvirukai, saugomi Nacionalinėje bibliotekoje, taip pat iš ano meto: „Kalvynų Bažnyčja Biržjuosę“ (sietų vizualinis panašumas, grafinis vaizdas, pavadinimo istorinė rašyba) bei „Ljuterjų Bažnyčja Biržjuosę“. Vaizdų autorystę spėjamai galėtume priskirti Biržų fotografui Giršai Šneideriui.
Kitų muziejaus kolekcijoje saugomų spausdintų trijų atvirukų (Astravo dvaro apžvalgos bokštas, reformatų ir liuteronų bažnyčios), datuotų pagal siuntimo laiką 1912 m., reversuose jau nurodomi leidėjai – istorinės Biržų krašto asmenybės – Apolinaras Marcinkevičius ir Martynas Yčas. Pavadinimų rašyba – be gramatinių klaidų, tačiau suklysta įrašant vieno iš leidėjų vardą – Martykas. Abu leidėjai – evangelikai reformatai – tradiciškai gimtosios kalbos brangintojai, gerai pažinę ir tuometinę, jau beveik nusistovėjusią, panašią į dabartinę rašybą.
Apie 1914 m. pasirodė spalvoti A. Marcinkevičiaus leisti atvirukai. Ant vaizdo puikavosi šiltai nuteikiantis pavadinimas: „Pasveikinimas iš Biržų“. Žodis „pasveikinimas“ – nusižiūrėtas iš kitų leidėjų. Žinomi trys tokio pavadinimo, bet skirtingų siužetų atvirukai. Vienas jų – vinjetės tipo ir apipavidalintas – ne kartą reprodukuotas ant fotografinio popieriaus, yra išlikusi ir pirmavaizdžio fotokopija.

Išsamiau...