Biržų krašto bažnyčios

Jau kunigaikščių Radvilų laikais Biržai buvo daugiatautis, daugiakultūrinis, daugiakonfesinis miestas. Biržuose gyvena katalikai, liuteronai, reformatai. ortodoksai, sentikiai, sekmininkai ir metodistai. Biržuose gyveno ir kitos religinės bendruomenės – totoriai, karaimai, žydai, kurių istorijos bėgyje nebeliko, mieste išliko tik žydų maldos namai – sinagoga. Didžiausią daugumą iš religinių bendruomenių sudaro katalikų bažnyčios atstovai. Biržų krašto bažnyčiose saugota gausi metrikų knygų kolekcija – daugiau nei 400 vnt., kurios didžioji dalis perduota Biržų krašto muziejui „Sėla“.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ fonduose saugomos fotografijos, kuriose įamžintos Biržų, Papilio, Vabalninko, Kvetkų, Nemunėlio Radviliškio, Smilgių, Kvedariškio, Kupreliškio Suosto maldos namai. Iš viso Biržų rajono savivaldybėje šiuo metu yra suskaičiuojama 18 maldos namų. Iki šių dienų išliko visos fotografijose matomos bažnyčios, išskyrus liuteronų bažnyčią, stovėjusią Biržų centre, Juliaus Janonio aikštės teritorijoje. Buvusioje Biržų cerkvėje, kurioje sovietiniais metais buvo įsikūręs Biržų muziejus, dabar įsikūrusi metodistų bendruomenė. Dauguma Biržų krašto maldos namų yra mūriniai, medinės yra tik Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir Lebeniškių Šv. Kankinio Nikandro cerkvė. Virtualioje parodoje pateikta 28 Petro Ločerio, Juozo Daubaro, Stanislovo Rukšnaičio Rimo Drevinsko ir nežinomų autorių fotografijų, kuriose įamžinti Biržų krašto bažnyčių interjerai ir eksterjerai, datuojami nuo XX a. ketvirto iki XX a. dešimto dešimtmečio.

Išsamiau...