Biržų kunigaikštystė XVI–XIX a.


Kunigaikštystės istorija

Biržai, kaip Radvilų nuosavybė, minimi jau 1455-04-14, kai Trakų vaivada Radvila Astikaitis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio gavo leidimą savo Biržų žemėse apgyvendinti 6 žmones. Jis ir toliau plėtė valdą, supirkinėdamas žemę.

Jo sūnus Mikalojus Radvila Senasis dar labiau padidino Biržų žemes. 

Jam mirus, Biržai atiteko sūnui, LDK didžiajam etmonui Jurgiui Radvilai (1480–1541). Biržų valdos teritorinis augimas prasidėjo būtent nuo Jurgio Radvilos, kai jis ėmė supirkinėti žemes iš Upytės bajorų. XVI a. pradžioje Biržų žemės turėjo apie 503 dūmus (dūmas -  viduramžiais ir vėlesniais laikas taip buvo vadinamas valstiečio ūkis kaip prievolinis vienetas). Tad šią valdą galima priskirti prie didesnių Jurgio Radvilos latifundijų. Jis pirmasis pradėjo plėsti Biržų valdą šiaurės pasienio kryptimi palei Nemunėlio upę.Valdos formavimasis ypač paspartėjo po 1530 m. sausio 12 d. Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo įsako Upytės bajorams neparduoti ir neužstatyti savo žemių Livonijos bajorams. 1532–1535 m. Jurgis Radvila supirko daugelį žemių iš Upytės žemionių Kirkilų, Kmitovičių-Narbitovičių ir kitų. 

Mirus Jurgiui Radvilai, Biržų valdą paveldėjo jo vienintelis sūnus Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584). Teisinė valdos padėtis pasikeitė, kai 1547 m. jis gavo Šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą ir pasivadino Biržų-Dubingių kunigaikščiu. Biržų valda tapo kunigaikštyste. 1555 m. Biržų valdos minimos tarp trijų stambiausių Mikalojaus Radvilos Rudojo valdų.

Biržai šaltiniuose minimi kaip miestelis, pilis buvo tik Papilyje. 1561 m. sudarytas Biržų valdų inventorius mini Biržų dvarą su 4 svirnais, virtuve, kepykla, bravoru, Joniškėlio, Ageniškio ir Papilio dvarus. 

Mikalojus Radvila Rudasis pirmasis Biržų žemėse apgyvendino totorius ir vokiečius.

Pirmieji totoriai gavo žemės Niutanuose, Lotkove bei Aspariškiuose. Jau Kristupo Radvilos Perkūno laikais būdavo statoma  Biržų kunigaikštystės atskira totorių-kazokų vėliava.

Tuščias žemes kunigaikštis už karinę tarnybą 1569-1571 m. 1570 m. dalijo bajorams.  Biržų kunigaikštystėje buvo 12 vokiečių dūmų. Vechmanai, Melderiai, Hilieriai, Stinkusai, Vinkievičiai, Endrychovai ir Tynkauzai užėmė 521 valaką (valakas – XVI – a. II pusės – XIX a. Lietuvos žemės ploto vienetas, lygus 21, 368 ha). Žemes minėti vokiečiai iš kunigaikščio gavo už tarnybą.

1584 m. mirus Mikalojui Radvilai Rudajam ir jo sūnums  pasidalijus valdas, Biržai, Papilys, Ageniškis bei Joniškėlis tapo Kristupo Radvilos Perkūno nuosavybe. 1580-12-06 Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas Steponas Batoras už karinius nuopelnus padovanojo Kristupui Radvilai Perkūnui  Naujamiestį. Taip buvo galutinai suformuota Salamiesčio valda. Bajoras M. Roda jam atitekusį dvarą prie Biržų, vėliau žinomą kaip Naradavą, 1584 m. už 3000 grašių pardavė kunigaikščiui. Kristupas Radvila Perkūnas įsigijo ir Čypiškių palivarką. XVI a. devintajame dešimtmetyje Kristupas Radvila Perkūnas ypatingą dėmesį skyrė Biržams, turėjusiems tapti pagrindine Radvilų rezidencija. 

1589 m. Biržuose baigta statyti bastioninė tvirtovė, o miestui 1589-03-09 suteiktos Magdeburgo teisės. Paskutinis stambus Kristupo Radvilos Perkūno pirkinys buvo Saločių ir Kiemėnų žemės. Kiemėnus įsigijo 1598 m. Saločius pirko iš Komarovskių 1601 m. Tuo būdu Kristupas Radvila Perkūnas baigė XV a. pab. - XVI a. pr. prasidėjusį valdos formavimą. Biržų kunigaikštystė tapo reprezentacine ir gynybine Biržų-Dubingių Radvilų valda.

Po Kristupo Radvilos Perkūno mirties pagal valdų dalybos aktą, Radvilų giminės žemes Šiaurės Lietuvoje - Biržus, Nemunėlio Radviliškį, Papilį, Astravą, Salamiestį, Ageniškį, Parovėją, Naradavą bei Saločius - paveldėjo Kristupas Radvila. Tai buvo tiksli Biržų kunigaikštystės sudėtis, nepakitusi iki pat XVII a. II pusės. Biržų seniūnui buvo pavaldūs Papilio, Salamiesčio, Nemunėlio Radviliškio bei Saločių valdytojai. Anot paties kunigaikščio, Biržai "buvo gera ir naudinga valda". Jis buvo bene dažniausiai Biržų kunigaikštystėje rezidavęs Radvila. Kristupas Radvila daug dėmesio skyrė jau susiformavusios Biržų kunigaikštystės administracinės sistemos kūrimui.

1640 m. jam mirus, Biržų kunigaikštystę paveldėjo sūnus Jonušas Radvila, taip pat kreipęs didelį dėmesį Biržų valdai. Kristupo ir Jonušo Radvilų laikais Biržų kunigaikštystėje buvo 1 miestas, 4 miesteliai ir nuo 250 iki 300 dvarelių bei kaimų. XVII a. I pusėje Radvilos išsaugojo vientisą Biržų kunigaikštystės teritoriją. Tik Boguslavo Radvilos laikais kunigaištystės teritorija buvo praplėsta. 

XVII a. viduryje galutinai susiformavusią Biržų kunigaikštystę sudarė:

1. Biržai (600 valakų, Biržų miestas, dvaras ir valsčius, 60 kaimų bei palivarkų).

2. Papilys (daugiau kaip 400 valakų, 40 kaimų ir palivarkų).

3. Nemunėlio Radviliškis (apie 250 valakų, 33 kaimai ir palivarkai).

4. Salamiestis (224 valakai, miestelis, valsčius, didžiulė giria - apie 119 valakų).

5. Saločiai (apie 150 valakų).

Nemažai žemių Jonušas Radvila skyrė totoriams už atliekamą karinę tarnybą Biržų piliai. Totoriai tarnaudavo kavalerijoje po Biržų kunigaikštystės vėliava arba husarų būriuose.

Kuršo ir Livonijos vokiečiai, bajorai ir miestiečiai kėlėsi ne tik į patį Biržų miestą. Jie apsigyvendavo ir kitose Biržų kunigaikštystės vietose.

Dar viena žemių administravimo ypatybė - evengelikų liuteronų ir reformatų palivarkų buvimas Biržų kunigaikštystėje. Minėtų konfesijų pamokslininkai gaudavo iš Radvilų ne tik kasmetines išmokas. Jiems būdavo duodami palivarkai laikinam naudojimui arba už pasiskolintus iš jų pinigus.

Biržų valda buvo Biržų kunigaikštystės strateginis, religinis bei reprezentacinis centras, aplink save jungusi ir kitas.  Apgyvendinta Biržų kunigaikštystė teritorija apėmė maždaug 36000 ha plotą, neskaitant dalies miško masyvų, vandens telkinių ir tuščios žemės. Biržų kunigaikštystė buvo vienintelis didesnis vientisas Biržų Radvilų valdų kompleksas, dydžiu nenusileidžiantis  žymiausių to meto Lenkijos ir Lietuvos didikų žemėms.

 

Kunigaikštystės valdos

Salamiestis (Sołomieście)
Anksčiausias paminėjimas - 1551 m. Ilgą laiką buvo vadinamas Naujamiesčiu. Šis dvigubas pavadinimas dažnai klaidino istorikus. Juolab, jog tuo metu Ukmergės paviete, prie Upytės, buvo kitas Naujamiestis, vėliau irgi perėjęs į Radvilų rankas.
 
1580 m. gruodžio 6 d. Naujamiestį už karinius nuopelnus Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas Steponas Batoras dovanojo Kristupui Radvilai Perkūnui. 1604 m. miestelis pagal palikimą perėjo Kristupo Radvilos žinion. 1607 m. gegužės 5 d. karalius suteikė jam teisę imti muitą iš pirklių Salamiestyje.
 
Didžiausi valdos palivarkai – Čypiškės, Draviškės.

Papilys (Popiel)
Antra pagal dydį Biržų kunigaikštystės valda. Kaip Radvilų valda pirmą kartą minima 1561 m. Iš pradžių Papilys kaip centras galbūt buvo svarbesnis už Biržus, nes jau XVI a. vid. čia stovėjo medinė įtvirtinta pilis, svarbūs prekybiniai keliai ėjo per Papilį, o ne per Biržus. Manoma, kad Jurgis Radvila (apie 1480-1541) perėmė dvarą iš Astikų apie XVI a. ketvirtą dešimtmetį, o po jo mirties 1541 m. Papilio dvarą paveldėjo jo sūnus Mikalojus Radvila Rudasis.
 
1568 m. Mikalojus Radvila Rudasis padovanojo Papilio pilį, dvarą, miestelį su visais palivarkais (viso 500 valakų) sūnui Kristupui Radvilai Perkūnui jo vestuvių su Ona Sobkovna proga. Remiantis istorinių šaltinių duomenimis galima teigti, kad Papilys, o ne Biržai tuo laikotarpiu labiau atitiko valdos centro funkcijas, nes Papilyje stovėjo pirmoji medinė šio regiono pilis, per Papilį ėjo senasis Svėdasų-Rygos vieškelis, čia dažnai rezidavo Radvilų šeima.
 
Išlikusiuose 1606 m. ir 1610 m. Papilio dvaro inventoriuose aprašyti visi dvaro pastatai. Minimi nauji mediniai kryžmos formos rūmai, dengti malksnomis, apjuosti grioviu ir pylimu. Į rūmus per perkasą buvęs tiltas. Be reprezentacinių dvaro rūmų dar stovėję du seni gyvenamieji pastatai, keli tvartai, keli ūkiniai pastatai. Minimas ir netoli dvaro buvęs palivarkas, kuriame gyveno dvaro ekonomas, bei veikiantis vienerių girnų vandens malūnas.
 
Remiantis archeologiniais tyrinėjimais galima manyti, kad XVI a. pabaigoje Kristupas Radvila Perkūnas pastatė Papilyje naują įtvirtintą rezidenciją. Papilio pilyje 1612 m. gimė LDK didysis etmonas Jonušas Radvila.
 
Per švedų karą 1625-1627 m. Papilio valda buvo viena iš labiausiai nukentėjusių. Manoma, kad buvo sudegintas ir dvaro palivarkas. O 1659 m. Reimerio vadovaujama kariuomenė sudegino pusę miestelio ir dvaro rūmus. Tačiau pastačius Biržuose pilį (1586-1589 m.), Papilio reikšmė menko, miestelyje buvo uždrausti turgūs, kad prekyba keltųsi į Biržus, o po karų su Švedija ( 1625-1627, 1655-1660 m.), kada buvo sudeginta Papilio pilaitė, Papilio dvaras prarado ir Radvilų rezidencijos statusą.

Biržai (Birze)
Biržų miestas (1589 m. suteiktos Magdeburgo teisės) ir tvirtovė (I-oji statyta 1586–1589 m., II-oji -1637–1682 m.)
1686 m. Biržuose buvo 8 cechai: pirklių; siuvėjų; batsiuvių; šaltkalvių ir kalvių; bendras aludarių, kepėjų, degtindarių ir gyvulių skerdikų; stalių; bendras mūrininkų, dailidžių, račių; audėjų ir verpėjų cechai.
Tvirtovėje buvo arsenalas (cekhauzas), jo personalą sudarė urėdininkai ir amatininkai. Pirmieji buvo atsakingi už cekhauzo ir jo inventoriaus funkcionavimą (cekvartas, patrankininkai, parako prižiūrėtojas), antrieji eksploatavo bei taisė ginkluotę ir kitą amuniciją (ginklininkai, parakininkai, šaltkalviai, kalviai (ginklakaliai), račiai, staliai, būgininkai). Staliai turėjo daryti tvirtus pabūklų proporcijas atitinkančius stovus, o kalviai juos pritvirtinti. Patrankų lafetai buvo gaminami iš Biržų girios medienos.

Nemunėlio Radviliškis (Radziwiłow)
Trečia pagal dydį, panaši į Salamiestį, Biržų kunigaikštystės valda (apie 250 valakų, 33 kaimai ir palivarkai). Ankstyviausias paminėjimas - 1586 m. lapkričio 4 d., nors žinoma, kad jau XVI a. pr. žemes palei Livoniją supirkinėjo Jurgis Radvila.
 
Nemunėlio Radviliškis buvo svarbus Biržų kunigaikštystės pasienio strateginis objektas, ne veltui 1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapyje miestelį supa gynybiniai įtvirtinimai. Be to, miestelyje pažymėta kalvinistų bažnyčia.
 
Šioje valdoje nebuvo stambių palivarkų, tik vidutiniai (15-20 valakų) ir smulkūs (2-5 valakai). Joje gyveno santykinai didelis, palyginti su kitomis Biržų kunigaikštystės dalimis, totorių-žemionių skaičius.

Saločiai (Sałaty)
Vėliausiai įsigyta Radvilų Biržų kunigaikštystės valda, teritoriškai atitrūkusi nuo vientiso Biržų kunigaikštystės masyvo. Anksčiausias paminėjimas - 1589 m. kovo 1 d.
 
Elžbieta Komajevska Stanislavova Naruševičiova užstatė Saločius už 2000 kapų Vilniaus tijūnui Jonui Dominykui Pacui, o šis 1590 m. vasario 28 d. valdą už tą pačią sumą užstatė Kristupui Radvilai Perkūnui. 1601 m. kovo 25 d. Jurgis Komorovskis, turėjęs pusę Saločių dvaro perleido jį Kristupui Radvilai Perkūnui.
 
XVII a. II p. Boguslavas Radvila greičiausiai ketino sujungti Saločius su visa Biržų kunigaikštyste. Tai rodytų jo žemių pirkimo aktai Lukianų, Smardonės laukuose. Saločių valdai priklausė du stambūs palivarkai: Biržų žemionio Jono Skrockio (prie Mūšos) ir Kiemėnai.
 
1645 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapis Saločiuose vaizduoja dvi bažnyčias, kalvinistų ir katalikų.

Trečionėliai (Trzeciany)
Kaime yra buvusi karčema. 1622 m. įkurta parakinė - parako gamybos dirbtuvė (malūnas).
 
Žinant Biržų pilies gynybinę paskirtį, parako gamyba buvo labai svarbus amatas, nes parako buvo galima gauti čia pat - Biržų kunigaikštystės teritorijoje.
Cegelnė (Cegielnie)
Senoji kunigaikščių Radvilų plytinė prie Apaščios. Minima, kad jau 1561 m., turėjusi 2 krosnis.
 
Tai buvo pagrindinis plytų, kalkių, lentų ir kitų statybinių medžiagų tiekėjas Biržų pilies restauraciniams darbams. 1640 m. plytinėje atsirado geležies lydymo krosnis.
Stiklo manufaktūra (Huta szklana)
XVII a. - XVIII a. kunigaikščiai Radvilos savo Biržų dvaro šiaurės rytinėse valdose buvo įsteigę stiklo manufaktūrą.
 
To laikotarpio stiklo manufaktūrų teritorijoje stovėdavo 4-8 mediniai gamybiniai pastatai. 1989 ir 1996 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai patvirtino šioje vietoje buvus stiklo manufaktūrą.
Kunigaikščių Radvilų žvėrynas (Zwierzyniec)
Aptvertas miškingas ir saugomas žemės plotas, kuriame laikyti įvairių rūšių gyvūnai. Žvėrynas pradėtas kurti 1613 m.
 
Iki pat XVII a. vid. žvėrynas buvo nuolat papildomas nauja gyvūnija. Žemėlapis rodo, kad Parovėjos žvėrynas egzistavo bent iki Jonušo Radvilos laikų.

Biržų pilis

Kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas savo Biržų žemių ir Lietuvos šiaurinio pasienio apsaugai Biržuose pastatė modernią, didžiausią ir stipriausią tuo metu Lietuvoje itališkojo tipo bastioninę tvirtovę. Darbai pradėti 1575 m., pastatant užtvanką Apaščios ir Agluonos upių santakoje. 1586–1589 metais supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų-reformatų bažnyčia, arsenalas ir maisto sandėliai, kareivinės bei kiti pastatai. Tvirtovė ir miestas sudarė vientisą gynybinį kompleksą. Tvirtovė baigta statyti 1589 m.

Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas Zigmantas Vaza, o vėliau ir jo palikuonys, neatsisakydami pretenzijų į Švedijos sostą, įvėlė ATR į ilgamečius karus su Švedija (1600–1635 m. ir 1655–1660 m.), kurių metu 1625 m. švedai tvirtovę apgriovė.

Kunigaikščio Kristupo Radvilos iniciatyva 1637 m. prasidėjo didžiuliai tvirtovės pertvarkymo darbai. Tai buvo ne tik pilies atstatymas, bet ir perstatymas. Pakeistas fortifikacijos tipas; vietoj itališkojo buvo panaudotas nyderlandiškasis, kur pagrindinė detalė yra tvirtovę juosiantys žemių pylimai ir bastionai.

1640 m. Biržus paveldėjęs būsimasis Lietuvos didysis etmonas, Kristupo sūnus Jonušas Radvila tęsė Biržų pilies rekonstravimo darbus.

1655 m. rudenį Biržų tvirtovė vėl atiteko švedams.

1659 m. pilį atsiėmė Jonušo Radvilos pusbrolis kunigaikštis Boguslavas Radvila. Nors ir gyvendamas Karaliaučiuje, jis rūpinosi dėl karų neužbaigtos Biržų tvirtovės atstatymu. 1662 m. buvo parengtas tvirtovės generalinis planas. 1669 m. mirė Boguslavas Radvila, paskutinysis iš Biržų-Dubingių Radvilų šakos kilęs vyriškos lyties palikuonis.

Testamentu Boguslavas Radvila visą turtą paliko dukrai Liudvika Karolinai Radvilaitei. Tvirtovės statybą Liudvika Karolina atnaujino 1671 m., darbai užtruko iki 1682 m. Ši tvirtovė buvo gerokai didesnė už pirmąją. Rūmai, fortifikaciniai įrenginiai ir 21 pastatas sudarė didžiulį gynybinį kompleksą.

Šiaurės karo metu (1700–1 721) Biržuose 1701-02-26 Rusijos caras Petras I ir ATR valdovas Augustas II sudarė sutartį prieš Švediją. Tų pačių metų rugpjūtį švedai užėmė Biržus ir tik 1703 m. juos pavyko atsiimti.

1704-09-14 švedų generolo Adomo Liudviko Levenhaupto kariuomenė vėl užėmė tvirtovę. Pasitraukdami švedai rūmus ir kitus tvirtovės pastatus išsprogdino.

Biržų pilies reprezentaciniai rūmai buvo atstatyti 1978-1988 m. Juose 1988 m. įsikūrė Biržų viešoji biblioteka, o 1989 m. - Biržų krašto muziejus „Sėla“. Iš kunigaikščių Radvilų statytos nyderlandiškojo tipo Lietuvos šiaurinę sieną XVII-XVIII a. gynusios bastioninės tvirtovės komplekso be reprezentacinių rūmų buvo atstatytos dvi parakinės, tiltas bei tvirtovės arsenalas.

Radvilų giminės istorija

Radvilos – lietuvių kilmės didikų giminė, iškilusi XVI a. pradžioje ir vyravusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės. Ir vėliau, iki pat XVIII a. pabaigos, jos įnašas į Lietuvos ir Lenkijos politiką bei kultūrą tebebuvo svarus.

Radvilų giminė garsi karaliene Barbora, kardinolu Jurgiu Radvila, pasižymėjusiais karvedžiais, politikais, diplomatais, ministrais. Iš giminės iškilo 1 karalienė, 1 kardinolas, 37 vaivados, 22 ministrai (kancleriai, maršalkos, etmonai, iždininkai), 3 vyskupai ir daugybė kitų žemesnių pareigūnų.

Radvilos vieninteliai buvo tituluojami Šventosios Romos imperijos kunigaikščiais. 1518 m. imperatorius Maksimilijonas I Mikalojui Radvilai Jaunesniajam (1470–1522) pirmam iš Radvilų giminės suteikė Šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą. 1547 m. šį titulą imperatorius Karolis V suteikė Mikalojui Radvila Rudajam ir Mikalojui Radvilai Juodajam.

Radvilos buvo turtingiausia ano meto didikų giminė, dvarus skaičiavusi tūkstančiais. Taip pat išlaikiusi atskirą kariuomenę, pajėgesnę kartais už viso krašto.

Giminės pradžia siejama su legenda: Krivis Lizdeika radęs vilko guolyje vaiką, kurį užauginęs Radvilo („rado vilko...“) vardu. Iš tikrųjų Radvilų giminė kilusi iš bajorų Astikų, kurių tėvonija buvo netoli Kernavės, vėliau siekė Anykščius ir Užpalius.

Kernavės bajoras Kristinas Astikas (mirė apie 1444 m.) dalyvavo sudarant svarbias Salyno, Torūnės, Horodlės, Melno sutartis. 1419 m. jis tapo Vilniaus kaštelionu. Horodlės unijos metu 1413 m., kada 47 lenkų bajorų šeimos davė savo herbus lietuvių šeimoms, jis gavo Trimito herbą.

Kristinas Astikas turėjo keturis sūnus, kurių vienas - Radvila Astikaitis (mirė 1477 m.). Jis buvo energingas valstybininkas, Trakų vaivada, Vilniaus kaštelionas. Ne kartą dalyvavo sudarant svarbias valstybines sutartis. Radvila Astikaitis tapo Radvilų giminės pradininku, nes jo vardas virto giminės pavarde.

Pirmasis ja rašėsi Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila, pramintas Senuoju (miręs 1509 m., palaidotas Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje).

Mikalojaus Senojo trys sūnūs tapo trijų Radvilų giminės šakų pradininkais: Jurgis Radvila (1480–1541) - Biržų–Dubingių (vėliau protestantiškosios), Jonas Radvila (1474–1522) - Nesvyžiaus–Olykos ir Mikalojus Radvila Jaunesnysis (1470–1522) greit nutrūkusios Goniondzo–Raigardo. Ketvirtas sūnus, Vilniaus vyskupas Albertas (Vaitiekus) Radvila (1478–1519) – pirmasis Lietuvos didikas Vilniaus vyskupo soste.

Radvilų genealoginis medis labai išsišakojęs. Iki mūsų dienų išliko tik Nesvyžiaus–Olykos šakos Klecko atšakos palikuonys. Radvilas išvardinti įmanoma tik ilgiausiame sąraše. Jame tarp politikų, karvedžių, jų elegantiškų žmonų, dvasininkų, riterių, sukilėlių yra išties labai įdomių ir iškilių asmenybių.

Radvilų archyvas

Biržų kunigaikštystės inventorius 1745-1746 m. BKM GEK - 2243 (PDF)

Šių dokumentų iš Varšuvos Vyriausiojo Senųjų Aktų archyvo (Archiwum Glowny Akt dawnych) skaitmeninės kopijos saugomos Biržų krašto muziejuje „Sėla“

Radvilų giminės fondas.

Skyrius Nr. II.

Signatūra Nr. 766, l. 1-4, 1621 m. Panevėžys. Upytės pavieto seimelio instrukcija.
Skyrius Nr. IV.
Signatūra Nr. 745 :
l. 11-13, 1659. VII. 21. Karaliaučius. B. Radvilos instrukcija D. Kosciuškai.
l. 13-14, 1659. VII. 21. Karaliaučius. B. Radvilos raštas Biržų miestiečiams.
l. 14, 1659. VII. 21. Karaliaučius. B. Radvilos raštas Biržų bajorams žemininkams.
l. 17-20, 1659. VII. 22. Karaliaučius. B. Radvilos instrukcija K. Karlikui.
l. 42-44, 1659. IX. 10. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 44-45, 1659. IX. 7. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 52-53, 1659. IX. 15. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 53, 1659. IX. 15. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 57-58, 1659. IX. 8. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 65-66, 1659. IX. 24. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 90-92, 1659. X. 7. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 124-125, 1660. I. 5. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 125-126, 1660. I. 5. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 126, 1660. I. 5. Karaliaučius. B. Radvilos raštas Biržų bajorams žemininkams.
Signatūra Nr. 747 :
l. 77, 1660. XI. 13. Hawa. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 77-78, 1660. XI. 14. Hawa. B. Radvilos laiškas J. Vechmanui.
l. 78-79, 1660. XI. 14. Hawa. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 79, 1660. XI. 14. Hawa.. B. Radvilos raštas Biržų valdos bajorams žemininkams.
l. 80, 1660. XI. 14. Hawa.. B. Radvilos raštas Biržų miesto magistratui.
l. 80, 1660. XI. 15. Hawa. B. Radvilos raštas Biržų patrankininkui J. Zaleskiui.
l. 84, 1660. XI. 15. Hawa. B. Radvilos raštas Biržų bajorui Jokūbui Bekensui.
l. 84-85, 1660. XI. 15. Hawa. B. Radvilos raštas Biržų vaistininkui A. kryckiui.
l. 97, 1660. XI. 16. Hawa. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra Nr. 748 :
l. 29, 1660. XI. 28. Hawa. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 29, 1660. XI. 28. Hawa. B. Radvilos raštas Biržų valdos bajorams žemininkams.
l. 30, 1660. XI. 28. Hawa. B. Radvilos laiškas J. Vechmanui.
l. 30-32, 1660. XI. 28. Hawa. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra Nr. 749 :
l. 52, 1661. I. 2. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas J. Vechmanui.
l. 52-53, 1661. I. 2. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra Nr. 750 :
l. 92, 1661. XI. 19. Biržai. B. Radvilos atsakymas į Biržų bajorų supliką.
Signatūra Nr. 756 :
l. 14-15, 1661. XI. 25. Alanta. B. Radvilos raštas Dubingių kunigui M. Krosnovieckiui.
Signatūra Nr. 760 :
l. 22-24, 1659. VIII. 23. Biržų pilies arsenalo inventorius.
l. 43, 1662. VIII. 5. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra Nr. 761 :
l. 14, 1662. IX. 9. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 15, 1662. IX. 13. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 16, 1662. IX. 13. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 16, 1662. IX. 13. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 36, 1662. IX. 26. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 55, 1662. X. 7. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 55-56, 1662. X. 7. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 71, 1662. X. 31. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 71, 1662. X. 31. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 71, 1662. X. 31. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 73, 1662. XI. 11. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 73-75, 1662. XI. 11. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 75, 1662. XI. 11. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 75-76, 1662. XI. 12. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas L. Kochanskiui.
Signatūra Nr. 764 :
l. 62-66, 1663. IV. 24. Karaliaučius. B. Radvilos instrukcija K. Karlikui.
l. 69, 1663. IV. 27. Karaliaučius. B. Radvilos raštas Biržų valdos bajormas žemininkams.
Signatūra Nr. 766 :
l. 56-57, 1663. VII. ?. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas L.Kochanskiui.
Signatūra Nr. 767 :
l. 9, 1663 [VIII].? Inventorius ginklų, siunčiamų iš Slucko į Biržus.
l. 72, 1663. IX. 26. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra Nr. 768 :
l. 8-9, 1663. X. 17. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 39, 1663. XI. 20. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 41-42, 1663. XI. 20. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 42, 1663. XI. 20. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 87-88, 1663. XII. 13. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 88, 1663. XII. 13. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas L. Kochanskiui.
l. 89, 1663. XII. 13. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 107, 1663. XII. 21. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 107, 1663. XII. 21. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 107-108, 1663. XII. 22. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra Nr. 770 :
l. 5, 1664. I. 5. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 12, 1664. I. 12. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 12, 1664. I. 12. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 14, 1664. I. 13. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 14, 1664. I. 14. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas T. Spinovskiui.
l. 45, 1664. II. 2. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų miesto magistratui.
l. 45, 1664. II. 2. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra Nr. 771 :
l. 40, 1664. III.22. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 40, 1664. III.22. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 129, 1664. V. 30. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l. 129-130, 1664. V. 31. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 130, 1664. V. 31. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas L. Kochanskiui.
Signatūra Nr. 772 :
l. 4-5, 1664. VII. 24. Karaliaučius. B. Radvilos atsakymas į Biržų bajorų supliką.
l. 5, 1664. VII. 23. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas S. Arciševskiui.
l.55, 1664.VIII.14. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 71-72, 1664. VIII. 23. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 72-73, 1664. VIII. 23. Karaliaučius. B. Radvilos du laiškai Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra Nr. 773 :
l. 86-87, 1665. I. 30. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 87, 1665. I. 30. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 98-99, 1665. II. 7. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 99-100, 1665. II. 7. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra. Nr. 774 :
l. 4, 1665.II.16. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 4-5, 1665. II.14. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 5-6, 1665. II.14. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 6, 1665. II.16. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų bajorui J. Wechmanui.
l. 6-11, 1665. II.16. Karaliaučius. B. Radvilos instrukcija Biržų pilies architektui S. Arciševskiui (21 punktas).
l. 20, 1665. II.22. Karaliaučius. B. Radvilos atsakymas į Biržų vaistininko A. Kryckio supliką.
l. 64-65, 1665. III.20. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
l. 65-66, 1665. III.20. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 67-68, 1665. III.20. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų pilies architektui S. Arciševskiui.
l. 68, 1665. III.21. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Upytės pavieto pilies teismo raštininkui.
l. 76-77, 1665. III.27. Karaliaučius. Du B. Radvilos raštai Dubingių kunigaikštystės bajorams.
l. 82-83, 1665. IV.2. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
l. 83-84, 1665. IV.2. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 90, 1665. IV.10. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
l. 90, 1665. IV.10. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Dubingių reformatų kunigui M. Krasnovieckiui.
l. 95-97, 1665. IV.10. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
Signatūra. Nr. 775:
l. 9, 1665. IV.24. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas karininkui M. Rėmeriui.
l. 10, 1665. IV.24. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
l. 10, 1665. IV.24. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 17, 1665. IV.26. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
l. 49-50, 1665. V.19. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
l. 50, 1665. V.19. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra. Nr. 776:
l. 32, 1665. VI.29. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
l. 76-77, 1665. VII. 31. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
Signatūra Nr. 777:
l. 16-18, 1665. VIII.15. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 18-19, 1665. VIII. 15. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
Signatūra. Nr. 778:
l. 49, 1665. X.6. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 49-50, 1665. X.6. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
Signatūra. Nr. 780:
l. 6, 1666. I.2. Tilžė. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 6, 1666. I.2. Tilžė. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
l. 27, 1666. I.10. Tilžė. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 69-70, 1666 [?].B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra. Nr. 781:
l. 17, 1666. II.6. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
Signatūra Nr. 782:
l. 61-67, 1666. IV.29. Karaliaučius. B. Radvilos instrukcija Biržų kunigaikštystei (29 punktai).
Signatūra Nr. 783:
l. 60, 1666. [V.pab.]. du B. Radvilos laiškai D. Kosciuškai. Signatūra Nr. 784.
l. 26-28, 1666. VI.11. Karaliaučius. B. Radvilos atsakymai į K. Karliko raštą.
l. 53, 1666. VI.23. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
l. 74-75, 1666. ?. Karaliaučius. B. Radvilos instrukcija K. Karlikui (16 punktų).
Signatūra Nr. 786:
l. 57-58, 1666. XI.11. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 58, 1666. XI.11. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas Biržų seniūnui D. Kosciuškai.
Signatūra Nr. 789:
l. 9-10, 1668. I. 7. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komenadantui K. Karlikui.
Signatūra Nr. 790:
l. 43, 1668. II.10. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas J. Graurokui.
Signatūra Nr. 791:
l. 43, 1668. III.13. Karaliaučius. B. Radvilos atsakymas į Biržų bajoro Drėjaus supliką.
l. 102-105, 1668. ?. Karaliaučius. B. Radvilos instrukcija K. Karlikui (15 punktų).
Signatūra Nr. 792:
l. 61, 1668[?]. išrašas iš B. Radvilos laiško K. Karlikui dėl Biržų pilies statybinių darbų.
Signatūra Nr. 793:
l. 8, 1667. VI.4. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 25, 44, [?] du nedatuoti B. Radvilos laiškai pilies komendantui K. Karlikui.
Signatūra Nr. 794:
l. 23, 1668. VIII.5. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
Signatūra Nr. 795:
l. 8-9, 1668. [IX]. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas J. Graurokui.
l. 9, 1668. IX. 15. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 9-10, 1668. IX. 15. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas J. Vechmanui.
l. 11-12, 1668. IX. 18, Karaliaučius. B. Radvilos laiškas J. Vechmanui.
l. 12-13, 1668. IX. 18. Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
l. 16, 1668. IX.? Karaliaučius. B. Radvilos dotacinis raštas Biržų reformatų kungui T. Kšyvienskiui.
l. 23-25, 1668. IX. ? Karaliaučius. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
Signatūra Nr. 798:
l. 25-26, 1660. X. 22. Orlė. B. Radvilos laiškas Biržų kunigui.
Signatūra Nr. 801:
l. 6-7, 1669. VI. 11. Varšuva. B. Radvilos laiškas pilies komendantui K. Karlikui.
Signatūra Nr. 844:
l. 30-32, 1689. II. 18. L.K.Radvilaitės laiškas Naugarduko pavieto vėliavininkui.

Skyrius Nr. V.

Signatūra Nr. 444 – 1625. VIII.13. Biržų pilis. Charont de Beaumont laiškas Kristupui II Radvilai (lot.k.)
Signatūra Nr. 14340 – 1784. I.28. Biržai. Adam Sierzputowski laiškas.
Signatūra Nr. 14508 – 1632. X.8. Biržai. Jadvygos Giedraitienės Skrobovičovos laiškas M. Piuro.
Signatūra Nr. 17581 :
l. 12-13, 1612. III. 17. Biržai. Mikalojus Vizgirdas Kristupui II Radvilai.
l. 21-22, 1613. X. 2. Pamūšis. Mikalojus Vizgirdas Kristupui II Radvilai.
l. 34, 1617. III. 19. Daučiškės. Mikalojus Vizgirdas Kristupui II Radvilai.
l. 37-39, 1618. I. 15. Panevėžys. Mikalojus Vizgirdas Kristupui II Radvilai.
l. 60-61, 1620. II. 2. Panevėžys. Mikalojus Vizgirdas Kristupui II Radvilai.

Skyrius Nr. VII.

Signatūra. Nr. 674:
l.18-19, 1704 m. Biržai. Biržų pilies įgulos pasidavimo švedams aktas.
l. 34-35, 1704 m. stovykla prie Biržų. LDK didžiojo etmono Kazimiero Sapiegos raštas dėl Biržų įgulos kareivių, uždarytų pilyje, pasidavimo sąlygų.

Skyrius Nr. VIII.

Signatūra Nr. 710:
l. 27-31, 1682. V. 19. Berlynas. L. K. Radvilaitės instrukcija valdų ekonomui Pacevičiui.
l. 32, 1682. V. 25. Biržai. Iš partikuliarinio sinodo. J. Vizgirdas L.K.Radvilaitei.
l. 183-188, 1686. VI. 15. Biržai. L. K. Radvilaitės instrukcija valdų ekonomams.

Skyrius Nr. XXV

Signatūra Nr. 4714 – 1674. I. 17. Biržų pilies inventorius (pilnas), l. 1-19.

Skyrius Nr. XXVI.

Signatūra Nr. 53, l. 1-2 – 1637 m. Biržų pilies cekvarto J. Frichstrichto priesaikos aktas (pilnas).
Signatūra Nr. 54, l. 1 – 1638 m. Biržų pilies arsenalo inventorius (titulinis lapas).
Signatūra Nr. 72, 1-9 – 1655 m. Biržų pilies arsenalo inventorius (vokiečių kalba; pilnas).
Signatūra Nr. 75, l. 2, 11 – 1655 m. Biržų pilies arsenalo inventorius (lenkų kalba; titulinis lapas ir cekvarto priesaikos teksto lapas su J. Naronovičiaus Naronskio parašu).
Signatūra Nr. 87, l. 1-7 – 1659 m. Biržų pilies arsenalo inventorius (pilnas). Signatūra Nr. 116, l.1-28 – 1696 m. Biržų pilies arsenalo inventorius (pilnas).

Paskutinį kartą redaguota: 2023-07-17 17:00



Susisiekite
Turite klausimų?
+
A biržiečė vaišin dainuodamūs

Kviečiam aplunkyt įdomių ekspozicijų „Senoj aludaryste“ bei linksmė pasibūt programoj del suaugusių „A biržiečė vaišin dainuodamūs“!