Baroko pavasaris Biržuose 2023

Senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2023“ kviečia į pirmąjį koncertą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, kuris vyks kovo 11 d. 13 val. Biržų pilyje.

Senosios muzikos ansamblis „La Florida Capella“ (Austrija) pristatys savo koncertinę programą  „Ridere De‘ Miei Lamenti“.

Ansamblio pavadinimas  susijęs su Miuncheno karališkosios kapelos („Musica de‘ Virtuosi della florida Capella“ (Venecija, 1619 m.). madrigalų rinkiniu ir su jos kapelmeisterio Orlando di Lasso asmenybe. Apie 1600 m. italų manieristai ypač daug dėmesio skyrė meilės skausmams ir džiaugsmams, ką ypač įtaigiai gebėjo savo muzikoje perteikti venecijietė Barbara Strozzi. Be B. Strozzi vokalinių kūrinių ir įvairiausių įdomių jos amžininkų instrumentinių kompozicijų, programoje skambės ir Antonio Cesti solo kantatos. 

Atlikėjai:

Cristina Fanelli – sopranas

Gabriele Toscani – barokinis smuikas

Marco Kerschbaumer – barokinis smuikas

Alessandro Baldessarini – teorba

Luciano Nania – violonė

Marian Polin – klavesinas, basso continuo

Ansamblio meno vadovas – Marian Polin

Koncertas nemokamas!

Senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2023“ kviečia į  koncertą, kuris vyks kovo 12 d. 13 val. Biržų pilyje.

Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Cordaria“ (Lietuva-Šveicarija) pristatys savo koncertinę programą  „Finalmente Buonamente“.

Senosios muzikos ansamblis „Cordaria“ susikūrė 2018 m. Šio koncerto programos dėmesio centre – cinkas ir smuikas. Ansamblio pristatomos programos ašis – pavyzdinis „naujosios“ instrumentinės muzikos atstovas Giovanni Battista Buonamente. Žymusis smuikininkas, sukūręs ir išleidęs ne vieną instrumentinės muzikos rinkinį, tapo šio žanro vystymosi, išsitęsusio per kelis dešimtmečius, liudininku ir dalyviu. Jo ir bendraamžių kompozitorių kūrybos metu ši savarankiška instrumentinė koncertinė muzika įsitvirtino ir pasiekė apogėjų.

Atlikėjai:

Katharina Haun, Indrė Kučinskaitė – cinkai

Vojtech Jakl, Ūla Kinder – barokiniai smuikai

Vilimas Norkūnas – vargonai, basso continuo

Koncertas nemokamas!

Senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2023“ kviečia į koncetrą „Muzika permainų amžiuje“, kuris vyks kovo 17 d. 17 val. Biržų pilyje.

Atlikėjai:

Ūla Kinder – barokinis smuikas

Vilimas Norkūnas – klavesinas, basso continuo

„Kadangi jau nuo pat pasaulio pradžios žmones blaško įvairūs likimo netikėtumai ir blaškys iki pat galo, tai kiekvienas tegu pasakoja apie tuos, kurie, visokių negandų persekiojami ir jau nebetekę vilties, laimingai pasiekia savo tikslą.“

G. Boccaccio „Dekameronas“

Koncertas atskleidžia ankstyvojo baroko muziką. Remdamasis citata iš Boccaccio „Dekamerono“, dainininkas pasakotojas mums užduoda klausimą: „Nežinau, ko trokštu, ar gyventi, ar mirti, <…> matydamas, kad mane palieki.“ Du puikūs kompozitoriai, sukūrę ankstyvosios sonatos formą, buvo Giovani Battista Fontana (miręs Paduvoje per 1630 metų marą) ir Marco Uccellini, kuris toliau plėtojo sonatos žanrą ir pripildė jį puošmenų bei netikėtų harmonijų. Koncerto pabaigoje muzika kalba apie amžinybę ir viltį, koncertą baigiame tarsi malda – Johanno Schmelzerio sonatos Nr. 3 tema susijusi su senoviniu choralu „Wer nur den lieben Gott läßt walten“.

Atlikėjai dalinasi: „Gyvendami didelių pokyčių, transformacijų ir netikrumo laikais, mes, pasaulio piliečiai, galime pajusti visame pasaulyje vykstančių įvykių atgarsius, jie mus paveikia daugeliu netikėtų būdų. Tokiais laikais mes atsigręžiame į meną kaip vienintelę paguodą. Muzika – bene geriausias mūsų pasipriešinimo ir išlikimo įrankis, ryškus vilties spindulys tamsoje. Norime jums pristatyti kūrinių rinkinį, kuris atspindi šiuos milžiniškus pokyčius per kūrybinę raišką, istorijas apie išlikimą, meilę, viltį.“

Abu atlikėjai yra pirmieji lietuviai, senosios muzikos – barokinio smuiko ir klavesino – studijas baigę Vakarų Europoje. Ūla Kinder – Jungtinėje Karalystėje, Karališkoje muzikos akademijoje Londone ir prestižinėje Džuliardo mokykloje (JAV), Vilimas Norkūnas – Austrijoje, Zalcburgo „Mozarteum“ ir Graco menų universitete. Per pastarąjį dešimtmetį sukūrę gausybę koncertinių programų, solo ir kamerinei muzikai, įnešantys svarbų indėlį į Senosios muzikos sceną ir šios muzikos sklaidą toje šalyje, kurioje gyvena.

Koncerto programa

Koncertas nemokamas!

Senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2023“ kviečia į  koncertą, kuris vyks balandžio 15 d. 15 val. Papilio evangelikų reformatų bažnyčioje.

Senosios muzikos ansamblis „Orphenica Lyra“ pristato koncertą „Vihuelos aukso amžius – muzika ispaniškajame Karolio V dvare“

Programa

Atlikėjai:                                                       

Tuuli Korte - sopranas

Anežka Wacławik - fleitos

Kateřina Mañáková - vihuela de mano 

Anežka Wacławik yra instrumentalistė, kurios specializacija – istorinės fleitos. Senosios muzikos mokėsi Janačeko scenos menų akademijoje Brno (Čekijos Respublika), Karališkojoje Hagos konservatorijoje (Nyderlandai) ir Conservatorium van Amsterdam (Nyderlandai). Šiuo metu ji studijuoja Mozarteum Universitete Zalcburge (Austrija). Be akademinių studijų, ji tobulinosi kartu su tokiais traverso ir išilginės fleitos atlikėjais kaip Barthold Kuijken, Ashley Solomon, Walter van Hauwe, Bollette Roed, Eric Bosgraaf, Peter Holtslag, Michael Posh, Kerstin de Witt. Anežka nuolat koncertuoja kaip traverso ir išilginės fleitos atlikėja įvairiuose kamerinės muzikos ansambliuose ir orkestruose. Ji koncertavo su vienais iš reikšmingiausių dabartinių Senosios muzikos scenos autoritetų, tokiais kaip Versalio baroko muzikos centras (Prancūzija) arba Oh! Orkiestra Historiczna (Lenkija). Koncertuodama kaip solistė ar kaip įvairių ansamblių ir orkestrų narė, ji dalyvavo daugelyje Senosios muzikos festivalių, tarp jų „Festival d'Ambronay“ (Prancūzija), „Musica Antica“ (Nyderlandai), ,,All'Improvviso“ (Lenkija) ir ,,Letni slavnosti staré hudby“ (Čekijos Respublika ). Be atlikėjos veiklos, ji dirba pedagoge Brno ir Opavos (Čekijos Respublika) konservatorijose, kur dėsto istorinių fleitų klasėje.

Tuuli Korte yra sopranas iš Suomijos. Aistra ir smalsumas Senajai muzikai paskatino ją studijuoti Nyderlanduose, Hagos Karališkojoje konservatorijoje, kur ji specializuojasi istorinio atlikimo praktikoje. Ji yra aktyvi atlikėja, ypač kaip solistė, taip pat įvairių Senosios muzikos ansamblių narė. Tobulinosi vokalo meistriškumo kursuose su puikiai Senosios muzikos mylėtojams žinomomis atlikėjomis - Emma Kirkby ir Evelyn Tubb, tai ją nepaprastai įkvėpė giliau pasinerti į Senosios muzikos pasaulį. Daugelį metų kaupė patirtį derindama vokalo studijas ir atlikimą su instrumentinėmis istorinio smuiko studijomis; taip pat jai yra puikiai pažįstama baroko opera, kurią dažnai atliko ir scenoje, ir orkestro duobėje! Ją ypač įkvepia ieškoti sąsajų tarp žmogaus balso ir smuiko. Ji groja kaip styginių kvarteto Juliana Quartet narė, specializuojasi XVIII amžiaus muzikos srityje ir mėgaujasi smuiko ir dainavimo dėstytojos darbu Hagoje.

Katerina Maňáková yra čekų liutnininkė, šiuo metu gyvenanti Hagoje (Nyderlandai), kur siekia magistro laipsnio Karališkojoje Hagos konservatorijoje. Senosios muzikos studijas ji pradėjo jau Čekijoje, P. J. Veivanovskio konservatorijoje, Kromeržyže, Karelo Fleischlingerio klasėje, taip pat yra baigusi Janačeko scenos menų akademiją Brno mieste, kur studijavo liutnią. Ispanijos filologijos studijos Palacky universitete gimtajame Olomouce ir Oviedo universitete (Ispanija) leido jai profesiniame kelyje įgyti vihuela de mano ir XVI amžiaus polifoninės muzikos specializaciją ne tik kaip atlikėjai, bet ir kaip muzikologei, muzikos tyrinėtojai. Be šio nuostabaus instrumento, ji daug dėmesio skiria ir renesansinei liutniai, teorbai ir baroko gitarai. Kateřina yra aktyvi atlikėja ir bendradarbiauja net su keliais ansambliais, tokiais kaip: Europäisches Hanse Ensemble, Lutherse Bach ensemble, Nederlands Kamerorchest, Castello in Arie, Bohemian Lute Orchestra, The Scroll Ensemble, Hathor Consort - itin atsidavusiais Senosios muzikos projektams.

***

XVI amžiuje Ispanijos karalystė buvo apibūdinama garsiuoju posakiu: „imperija, kurioje saulė niekada nenusileidžia“. Šios geografinės srities dydis atitinka ir muzikos spalvingumą Karolio V dvare. XVI a., Siglo de oro (aukso amžiaus) periodo metu, vienas reikšmingiausių instrumentų buvo vihuela de mano, ispanų renesanso liutnios sesuo. Šiam specifiniam instrumentui galime rasti gausią, itin turtingą repertuaro įvairovę – tiek pasaulietinės, tiek sakralinės muzikos. Šio koncerto pavadinimo ir programos įkvėpimo pagrindas yra Orphenica Lyra rinkinys, reikšmingas Miguelio de Fuenllanos (Sevilija, 1554 m.) muzikos šaltinis vihuelai. Į šį rinkinį jis įtraukė ir kitų garsių to meto kompozitorių, tikrų renesanso meistrų, tokių kaip Cristobal Morales, Josquin Despréz, Jacques Arcadelt ir kitų, kūrinius.

Tuuli Korte (Suomija), Anežka Wacławik (Čekijos Respublika) ir Kateřina Maňáková (Čekijos Respublika) susibūrė į ansamblį studijuodamos Karališkojoje Hagos konservatorijoje Nyderlanduose ir nuo tada bendradarbiauja įvairiuose projektuose, daugiausia dėmesio skirdamos renesanso ir baroko muzikai.

Senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2023“ kviečia į  koncertą, kuris vyks balandžio 22 d. 19 val. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Gailestingumo šventovės ansamblis (Lietuva/Lenkija) pristatys koncertinę programą „Clavis coeli“. 

Atlikėjai:

Antanas Pundzius

Gabija Adamonytė

Indrė Jurgelevičiūtė

Laurynas Adamonis

Milda Adamonytė

Tautvydas Mažeika

Dieviškojo Gailestingumo šventovės ansamblis tradiciją supranta kaip laiko išsaugotą gyvą būtybę, persmelkiančią dabartį turtingumu ir gyliu. Sakralinės muzikos paveldas apskritai – menininkai, kompozitoriai ir atlikėjai – yra Dievo Gailestingumo šventovės ansamblio muzikoje. Visos mūsų muzikinės aranžuotės atskleidžia akivaizdų jautrumą senajai sakralinės muzikos tradicijai. Ansamblis nuoširdžiai stengiasi išsaugoti šią tradiciją, kartu kūrybiškai iškeldamas iš jos savitą lietuvišką muzikinį identitetą.

Clavis Coeli  

Vilniaus bernardinų naudotas liturginės muzikos rankraštis Clavis Coeli, užrašytas 1760 m. Gardino mieste – vienas iš keleto išlikusių paminklų, atspindinčių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusį aktyvų liturginio meno gyvenimą, kurio, nors galbūt ir menkstančią, bet gyvą tradiciją ir raidą regione sustabdė tik skaudžios XIX a. istorinės realijos – okupantų uždaryti vienuolynai. Išlikusiame gana gausiame LDK bernardinų liturginių rankraščių aruode, tarp jų ir XVII-XVIII a. susiformavusiuose giesmynuose, užrašytas platus spektras įvairių giedojimo būdų, tradicijų bei kūrybinių paieškų.

Clavis Coeli rankraštis – kyrialo tipo giesmynas, kuriame yra nežinomų autorių nekintamųjų mišių dalių ciklų bei keleto giesmių sąvadas. Dauguma čia randamų mišių – vienbalsės, keletas mišių - dvibalsės, taip pat randama tribalsių fragmentų. Tokiu santykiu, tarp grigališkojo choralo ir polifonijos, Clavis Coeli neišsiskiria iš panašaus tipo rankraščių regione. Rankraštyje taip pat gausu nuorodų į šios muzikos derinimą su instrumentine muzika – gali būti akompanuojama vargonais arba atliekama alternatim būdu, o vietoj neegzistuojančių proprium dalių grojama instrumentais. Šiuos apibūdinimus atitinka ir tiesiogiai su Vilniaus miestu susijęs Clavis Coeli rankraštyje randamas mišių ciklas Missa Sequitur Vilnensis solemnis ex G minori.

Missa Vilnensis – tai pranciškonų vienuolio, tikėtina mokinio, kompozicija. Vienbalsės (su tribalse Et in carnatus est plėtote Credo dalyje) mišios priklauso cantus fractus kategorijai, jos užrašytos kvadratine menzūrine notacija. Vilniaus mišios sukurtos remiantis jau ne heksakordų mutacijų sistema, tačiau naudojant oktavos garsaeilį ir turi aiškią tonaciją. Jose nevengiama didelių šuolių, ir melodinis bei ornamentų ambitus labai platus, nebūdingas nei klasikinio laikotarpio choralinėms giesmėms, nei vėlyvųjų viduramžių choralui.

Literatūra:

1. A. E. Godek, „Dwugłosowe śpiewy ordinarium missae w rękopiśmiennym antyfonarzu wileńskich bernardynek”, in: Forum Muzykologiczne, 2018, p. 67-84.

2. J. Morawski, „Cantus vilnensis. Przyczynek do badania tradycji chorałowej na wschodnich i północnych terenach dawnej Rzeczypospolitej w XVII i XVIII wieku”, in: Affecti musicologici, Kraków, 1999, p. 211-224.

Senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2023“ kviečia į  koncertą, kuris vyks balandžio 29 d. 19 val. Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje.

Duetas „Concentio Duo“ (Šveicarija) pristatys koncertinę programą „Ultra Silvam“.

 „Concentio Duo“ yra Senosios muzikos duetas, daugiausia dėmesio skiriantis repertuarui iki XIX a., muzikos atlikimui pasitelkiantis istorinių instrumentų kopijas. Dueto narės studijavo prestižinėje Schola Cantorum Basiliensis Šveicarijoje, abi atlikėjos yra įvaldžiusios kelis instrumentus, tad gali pasitelkti įvairius instrumentų derinius taip praplėsdamos raiškos, skambesio, technikos ir spalvų galimybes vienoje programoje. Žvelgdamos į meną kaip žmogiškosios patirties apraišką, atspindį ir įkvėpimą, muzikantės dėmesį sutelkia į naujausių muzikologinių tyrimų derinimą su savo muzikine išraiška ir mėgaujasi iššūkiu sukurti interaktyvų dialogą su publika.

Atlikėjų specializacija Senosios muzikos srityje leidžia joms ne tik išryškinti emocinius šio repertuaro aspektus, bet ir apsvarstyti bei suprasti jo pagrindus ir pateikti šį repertuarą taip, kad šiuolaikinė auditorija galėtų taip pat įsitraukti į muziką, kaip galėjo daryti to meto publika. Jų gilios žinios apie „istoriškai pagrįstą atlikimo praktiką“ ir jos principus leidžia atskleisti nepaprastai išraiškingą muzikos potencialą savo programoje ir per savo meną perteikti viltį ir aistrą. Duetas „Concentio Duo“ įsitikinęs, kad kontaktas su menu ir grožiu praturtina gyvenimą, o ansambliui visada pirmiausia rūpi, kaip tai perteikti savo publikai. 

Atlikėjai:   

Bar Zimmermann - barokinis obojus, išilginės fleitos            

Weronika Paine - klavesinas, vargonai, viduramžių klavišiniai instrumentai      

Atlikėjų specializacija Senosios muzikos srityje leidžia joms ne tik išryškinti emocinius šio repertuaro aspektus, bet ir apsvarstyti bei suprasti intelektualinius jo pagrindus ir pateikti šį repertuarą taip, kad šiuolaikinė auditorija galėtų taip pat įsitraukti į muziką, kaip galėjo daryti to meto publika. Jų gilios žinios apie „istoriškai pagrįstą atlikimo praktiką“ ir jos principus leidžia atskleisti nepaprastai išraiškingą muzikos potencialą savo programoje ir per savo meną perteikti vilties ir aistros jausmus. „Concentio Duo“ įsitikinęs, kad kontaktas su menu ir grožiu praturtina gyvenimą, o ansambliui visada pirmiausia rūpi, kaip tai suteikti savo publikai. 

Koncerto „Ultra Silvam“ programa

 „Ultra Silvam“ yra šimtmečių senumo lotyniškas posakis, reiškiantis - „už miško ribų“. Intriguojantis terminas itin atkreipė mūsų dėmesį ir įžiebė mūsų kūrybiškumą, dėl daugelio priežasčių. Leiskite jus su jomis supažindinti ir kartu pažvelgti į mūsų atliekamą muziką iš arčiau.

Miškai įkvepia ištisas žmonijos kartas. Gamta miškuose ir miškų gamta – šie du tropai yra neišsenkantis meninių idėjų, taip pat dramatiškų emocijų ir žmogaus patirties apmąstymų šaltinis. Pasirinkus mišką kaip bendrą mūsų koncerto įkvėpimo šaltinį, gaunama gyva, įtraukianti koncepcija, persipynusi su kitais menais ir įkraunama daugiamatės reikšmės.

Pagrindinė programos tema taip pat yra asmeninis prisilietimas, subtilus atpažinimo gestas. Terminas „Ultra Silvam“ pirmą kartą buvo naudojamas apibūdinti istorinę Transilvanijos žemę, kuri šiais laikais priklauso Rumunijai, Bar protėvių kilmės šaliai.

Visose meno ir literatūros srityse miško reikšmės yra daugialypės. Miškas yra laisvės, harmonijos, drąsos ir meilės vieta; bet ir laukinė gamta, pavojus, praradimas ir paslaptis. Tokios prieštaringos asociacijos lemia labai dramatišką ir dinamišką vaizdą; vienpusis aiškinimas būtų labai supaprastintas ir ribojantis, netgi netikras. Tas pats miškas gali pasirodyti kaip guodžiantis arba bauginantis, ganytojiškas ar grėsmingas. Šių kontrastų atspindys atsiskleidžia plačiame įvairių tautybių ir laikotarpių kompozitorių, kurių kūriniai reprezentuoja didžiulę stilių, nuotaikų, metodų ir savybių įvairovę, spektre.