Parodos ir renginiai

Dailininko tapyboje ryški Lietuvos gamtos tema. Dailėtyrininkė Nijolė Tumėnienė yra pažymėjusi ypatingą R. Kuncos kūrybos ryšį su Kuršių nerija. „Nidoje yra sukurti jo geriausi, gyvybingi etiudai, kuriuose atsispindi Kuršių nerijos dvasia, jos spalvinių nuotaikų kaita“- rašė ji parodos Nidoje anotacijoje 2008 m. Dailininkas buvo lyg Kuršių nerijos metraštininkas, užfiksavęs ir senuosius Nidos žvejus, ir šiuolaikinius žmones, kintantį krašto peizažą. Nemaža dalis šių R. Kuncos tapytų drobių dabar priklauso Neringos istorijos muziejui.     

R. A. Kunca rado savo individualų kūrybos kelią, tapybos darbuose kūrybiškai įtvirtindamas XX-ojo amžiaus europietiškojo modernizmo tendencijas. Šias dailininko menines nuostatas inspiravo mokslai Kauno dailės mokykloje ir galutinai suformavo studijos prof. A. Gudaičio tapybos klasėje Vilniaus dailės institute. Šiandien laiko žingsniai jau skaičiuoja vienuoliktus R. A. Kuncos netekties metus, vis labiau išryškindami dailininko kūrybos vertybinę skalę. Būdamas tikras prancūzų kalbos ir kultūros adorantas, R. Kunca savaimingai taikė prancūzų vaizduojamojo meno principus savo kūryboje ir pedagogikoje. Aukštai vertindamas istorinę lietuvių dailininkų „Ars“ grupės veiklą, kartu su savo kolegomis - šiuolaikiniais lietuvių dailininkais skyrė didelį dėmesį moderniosios tapybos raiškos sklaidai. Daugelyje tapytojo darbų atsispindi jo platus požiūris į meno estetiką ir filosofiją. 

Menininkas savo kūrybinį gyvenimą buvo susiejęs su Lietuvos dailininkų sąjunga, buvo Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos narys. Už talentą, virtuozišką kūrybą, kuri nuolat žavi dailės mylėtojus, dailininkas apdovanotas Hermano Blodės I laipsnio premija (2004), M. J. Šileikio dailės konkurso „Lietuvos tūkstantmetis“" II premija (2009).

              „Harmonijos jausmas, kažkoks šventiškumas, žaismingumas, kartu su gyvenimo gelmės pojūčiu – štai charakteringieji R. Kuncos paveikslų bruožai, kurie kelia šiuolaikinio žiūrovo susidomėjimą autoriumi “, – taip žymaus lietuvių dailininko kūrybą įvertino dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.