Parodos ir renginiai

Ir ne tik profesionalūs, bet ir savamoksliai dailininkai, tautodailininkai. Tiesą sakant, atrinkti darbus tokiai parodai buvo nemenkas iššūkis: dailininkų daug, jų gyvenimo, kūrybos keliai be galo skirtingi. Darbų tematika – portretai, peizažai, natiurmortai, Biržų miestas seniau ir dabar, Astravas, Širvėnos ežeras, pilis, Vilniaus vaizdai – tai, ką autoriai matė, kuo gyveno, kas jiems buvo aktualu. Dauguma darbų muziejui pačių autorių ar jų giminaičių padovanoti, kitus muziejus yra nupirkęs.

Seniausias parodoje pristatomas darbas priklauso Biržų apskrityje gimusiam Antanui Jaroševičiui (1870–1956), dailės besimokiusiam Sankt Peterburge, ten pat dirbusiam teatrų dailininku-dekoratoriumi. Dar gyvendamas Rusijoje dalyvavo lietuvių meno parodose, rašė straipsnius į lietuvišką spaudą. 1921 m. šeimai grįžus į Lietuvą, A. Jaroševičius piešė lietuviškus kryžius, išleido albumą „Lietuvos kryžiai“. Parodoje matysite jo 1901 m. akvarelę „Pinavijų žiedai“.

Parodoje pamatysite romantizuotą didžiosios kunigaikštienės Birutės portretą.  Tikėtina, kad jį tapė profesorius Petras Kalpokas (1880–1945), kuris mokėsi Odesos dailės mokykloje, vėliau studijavo tapybą A. Ažbės mokykloje Miunchene, 1941–1945 m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Dailininko darbų parodą iš kitų Lietuvos muziejų fondų žadame pristatyti šių metų Biržų miesto šventės metu. O šioje parodoje dar pristatome architekto, profesoriaus, buvusio Vilniaus dailės akademijos rektoriaus Vytauto Brėdikio 1953 m. pieštą Zigmanto Sierakausko portretą.

Parodoje bus dailininko grafiko, stovėjusio pirmosiose Lietuvos profesionaliosios grafikos kūrėjų gretose, Petro Rauduvės (1912–1994) darbas; taip pat vaikystę Biržuose praleidusio, per 60 metų neįprastai įvairų dailininko kelią – grafiko ir tapytojo, dizainerio ir dailės pedagogo, kaligrafo ir ekslibrininko, portretisto ir abstrakcionisto – nuėjusio Kęstučio Petro Ramono bei dailininko, grafiko, knygų iliustratoriaus profesoriaus Antano Kučo (1909–1989) darbai. O kalbant apie jaunesnės kartos atstovo Justo Tolvaišio (1954–2008) kūrybą, norisi išlaikyti intrigą ir apie jo darbus pasakyti tik tiek, kad jie mums visi yra matyti, puikiai pažįstami ir daugelio mūsų kišenėje pabuvoję... Kas gi tai, paaiškės apsilankius parodoje.

Kai kurių kūrėjų likimai buvo sudėtingi: dailėtyrininkas, akvarelistas Jonas Tatoris (1925–2004), gimęs Medeikiuose, daug metų praleido sovietiniuose lageriuose, grįžęs gyveno ir kūrė Klaipėdoje. Skulptorius, tapytojas ir poetas Jokūbas Dagys (1905–1989), 1932 m. baigė Kauno meno mokyklą, tobulinosi Berlyne, Paryžiuje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Torontą Kanadoje. Vytautas Ignas-Ignatavičius (1924–2009) – tapytojas, grafikas, vitražistas – mokėsi Biržų, vėliau Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijose, 1944 m. pasitraukė į Vakarus.  Mokėsi Taikomosios dailės mokykloje Freiburge, Vokietijoje, 1950 m. persikėlė į JAV. Šių dailininkų darbai pristatomi parodoje, kaip ir įvairiu metu dirbusių ir gyvenusių Alydos Vilbrantaitės (1909–1980) ir Anelijos Sirutytės, Irenos Trečiokaitės-Žebenkienės, Inos Čygaitės Nicewander, Laimučio Ločerio  bei Jono Jukonio darbai.

2018 m. Anapilin išėjęs dailininkas-apipavidalintojas Vitalijus Starodubcevas  Lietuvoje bene geriausiai žinomas kaip Lietuvos kariuomenės uniformų eskizų kūrėjas. Biržiečių atmintyje jis – Astrave gyvenęs, daugiausiai peizažus tapęs dailininkas, beje, labai noriai savo darbus dovanodavęs.

Negalime nepaminėti ir šiuo metu Biržuose gyvenančių bei aktyviai kuriančių dailininkų, pedagogų Vidmanto Jažausko, dirbančio Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos muzikos mokyklos Dailės skyriuje mokytoju, bei Egilo Skujos, irgi dirbusio minėtoje mokykloje, o pastaruoju metu dirbančio dailininku Biržų kultūros centre darbai, ir Vilniuje gyvenančios šaunios trijų sūnų mamos Sonatos Vasyliūtės-Čepukėnienės darbas. Parodai parinkome ankstyvesnį, 1997 m. tapytą V. Jažausko darbą, kurį muziejui neseniai padovanojo Justina Patkauskienė, E. Skujos 1986 m. kūrinį „Dauguva II“ ir S. Čepukėnienės 2014 m. darbą „Keliai“. Vidmantui Jažauskui šie metai – jubiliejiniai, tad jau birželio mėnesį Jus kviesime į dailininko jubiliejinę parodą.

Tikriausiai visi, 2018 m. gruodį dalyvavę tapytojo Vytauto Jackevičiaus, gyvenančio Kvetkų kaime, jubiliejinės parodos atidaryme, prisimena smagią ten tvyrojusią nuotaiką, prisiminimus apie Vytauto drožtus medinius šaukštus ir kaip kas su Vytautu susipažino. Tikimės, kad tokią nuotaiką parodoje skleis ir Vytauto 2009 m. nutapytas „Namas“.

Nemažą parodos dalį sudaro biržiečių tautodailininkų darbai, kupini meilės savo miestui. Jono Stakionio (1916–1988) Biržai, pavaizduoti vaiskiomis spalvomis, atrodo kaip miestas iš mūsų vaikystės. Panašios stilistikos yra ir Izidoriaus Armonavičiaus (1908–1996) darbas, vaizduojantis Astravo dvaro šunininko namelį, bei Vytauto Masiulo nutapytas Sandariškių ąžuolas. Šviesios atminties Bronislava Šernienė, atrodo, dar taip neseniai vaikštinėjusi prie piliakalnio, šuneliu vedina, kūrė eiles ir tapė nuoširdžius, poetiškus, išjaustus paveikslus. Parodai parinkome Bronislavos nutapytą Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, stovinčią šalia namų, kur Bronislava gyveno. Atrodo, kad dirbdama dailės mokytoja B. Šernienė kurti įkvėpė Idiliją Dumbrauskienę, savo darbuose vaizduojančią peizažus, širdžiai mielus Biržų kampelius, parodoje matysime jos „Senąją užtvanką“. B. Šernienė parodose dalyvauti skatino  tapytoją Albertą Petkevičių, žinomą Lietuvoje kaip tautodailininką primityvistą. Jo kūryboje dominuoja etnografija, kaimas, senutės, seneliai, vaikai, gyvuliukai. A. Petkevičius tuos savo paveikslus taip ir vadindavo – „bobutėmis“; parodai parinkome jo 2004 m. darbą „Į turgelį“. 

Nuo 1998 metų vadovaujantis Lietuvos tautodailininkų sąjungos Biržų skyriui Kęstutis Preidžius yra tikras aplinkos metraštininkas. Paveiksluose – valstietiška išmintis ir pasaulėjauta. Giliai minčiai išsakyti užtenka santūraus pilkšvai žalsvo, gelsvai rusvo kolorito. Nėra žmogaus, nėra jokio padarėlio, o drobės alsuote alsuoja gyvybe. To įrodymas – jo 2015 m. darbas „Grūdo kelias“. Įdomi sąsaja: anksčiau minėtas V. Jažauskas buvo K. Preidžiaus bendraklasis, kartu baigęs „Aušros“ vidurinę mokyklą, davė jam dažų, pamokė, kaip tapyti.

Obelaukių kaime gyvenusiai tautodailininkei Alvinai Unglininkienei (1938–2002) visada labai patiko vaizduoti gamtą, tėviškės grožį. Parodoje – jos tapyta Mieleišių koplyčia. O štai Bronius Mažylis (1925–1972) savo darbe pavaizdavo liaudies meistrą Vilių Koškulį.