Parodos ir renginiai

Naktis muziejuje 2026

2026 - 05 - 23

Muziejaus naktis

Ar buvai sutikęs RAGANĄ?.. Regėti, burti, užkalbėti...

 Gegužės 23 d. Biržų krašto muziejuje „Sėla“

18.00 Dr. Daiva Vaitkevičienės paskaita „Gydymas užkalbėjimais Lietuvoje“

Užkalbėjimai, Lietuvoje tebegyvuojantys iki šių dienų, yra senovinės dvasinio gydymo praktikos reliktas. Sakant ypatingas žodines formules ir atliekant ritualinius veiksmus jais nuo seno buvo gydoma nuo sunkių ligų, nužiūrėjimo, gyvatės įkandimo. Žodžiai buvo saugomi paslaptyje, o gydymo metu tariami ypatingu būdu. Apie šiuos ir kitus užkalbėjimų tradicijos bruožus bus galima sužinoti 1,5 val. trukmės paskaitoje.


Dr. Daiva Vaitkevičienė yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto profesorė. Užkalbėjimus tyrinėja daugiau kaip 20 metų, 2008 m. išleido knygą „Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės“. Yra Tarptautinės folkloro naratyvų tyrinėtojų draugijos komiteto užkalbėjimams tirti narė.

19.30 Karolinos Ūlos Valentaitės parodos „Kasdieniai burtai“ pristatymas ir edukacija.  

Paroda – bendras tarpdisciplininės menininkės Karolinos Ūlos Valentaitės ir Biržų krašto muziejaus „Sėla“ kūrybinės veiklos rezultatas.

„Kasdieniai burtai“ tyrinėja, kaip žmogaus veiksmai niekada nevyksta pirmą kartą – jie nuolat sugrįžta prie pirminio, mitinio įvykio... Ritualas čia suprantamas kaip veiksmas, panaikinantis atstumą tarp dabarties ir pradžios: tai, kas daroma dabar, nėra tik prisiminimas ar reprezentacija, bet gyvas mito atnaujinimas.

Parodoje eksponuojami Alydos Vilbrantaitės kūriniai: akvarelės ir gobelenai iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ rinkinių.

Karolina Ūla Valentaitė (g. 1996) – tarpdisciplininė menininkė, dirbanti video, instaliacijos ir performanso srityse. Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė. Baigė dailės istorijos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje 2019, studijavo šiuolaikinę skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje 2023. Savo kūryboje nagrinėja ritualines apeigas, queer kultūrą, archajiškumą, žmogaus santykį su augalais, giminystės ryšius. Šios temos persidengia pamažu tapdamos atminties ekologija, tapatybės ekologija bei tapatybės atmintimi. Menininkės darbai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje. Ji aktyviai veikia Lietuvos meno lauke, inicijuoja ir kuruoja grupines parodas.

21.00 Dr. Kristinos Petrauskės knygos „Slanimo raganos. Sapiegos byla“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorė.

Kristina Petrauskė – socialiniuose tinkluose žinoma kaip „Chistorikė“ – skaitmeninio turinio kūrėja, istorikė, muziejininkė, dirbanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje, radijo laidų vedėja, o dabar ir istorinio romano autorė. Pagrindinis Kristinos Petrauskės tyrimų objektas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karyba, kultūra ir kasdienybė.

Debiutinis romanas „Slanimo raganos. Sapiegos byla. 1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną bajorę Rainą, visų gerbiamą pribuvėją. Ji užkerėjusi Vilniaus vaivados sūnų Joną Stanislovą Sapiegą ir užleidusi jam melancholiją. Ona tikina žinanti, kaip Sapiegą atkerėti, kad šis vėl jaustųsi laimingas ir vėl užsimanytų vesti, bet ar ja patikės teisėjai? Ar Raina stos prieš teismą ir ar kilmingajai pavyks išvengti Salemo raganų lemties?

Vaišinsime magiška žolelių arbata, kurią paruoš Almida Rumbavičienė.

Kviesime ieškoti magiškų ženklų ir raganiškų atributų muziejaus ekspozicijoje. Pirmieji įveikę iššūkį bus apdovanoti.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ informacija

 

 

Paskutinį kartą redaguota: 2026-05-11 09:05



Susisiekite
Turite klausimų?
+
A biržiečė vaišin dainuodamūs

Kviečiam aplunkyt įdomių ekspozicijų „Senoj aludaryste“ bei linksmė pasibūt programoj del suaugusių „A biržiečė vaišin dainuodamūs“!