Parodos ir renginiai

Mo­ky­da­ma­sis tech­nikume ir Žemės ūkio akademijoje su­si­pa­ži­nau su me­ta­lo apdirbimo tech­ni­ka, technologijomis. Pir­ma­sis me­niš­kas mano dar­bas – žars­tek­lis ir sem­tu­vė­lis, ku­riuos nu­ka­liau bū­da­mas sep­ty­nio­li­kos, kolūkio mechaninių dirbtuvių kalvėje. Tautodailės darbus pradėjau gaminti ir parodose dalyvauti nuo 2004 m., o 2010 m. gavau tautinio paveldo sertifikatą gyvulininkystės reikmenims ir trobesių bei baldų apdailos gaminiams. Metalas rankose šaltas, bet jį su­šil­do ug­nis, ran­kų ir šir­dies ši­lu­ma. Taip gimsta įspū­din­gos sau­lu­tės. Į kai ku­rias ink­rus­tuo­ju ak­me­nis. Vy­to Jarecko dar­bai – kry­žiai, sto­gas­tul­pių vir­šū­nės, saulutės ir namų ūkiui reikalingi reikmenys.

Tautodailininkas Vydas Vareika

Gimė 1957 m., baigė Vabalninko Balio Sruogos vidurinę mokyklą. Tėvas Alfonsas meistraudavo įvairius daiktus, reikalingus buičiai. Senelis drožė šaukštus, buvo kalvis, darė skanų alų. Vydas drožti šaukštus pradėjo todėl, kad tai darė jo senelis. Be to, prisimena, jog vaikystėje teko valgyti su senelio padarytu šaukštu. Pirmą šaukštą išdrožė prieš pat savo vestuves. Vėliau nusprendė padaryti šaukštų kolekciją. Jau išdrožė daugiau kaip šimtą šešiasdešimt. Rimčiau drožinėti pradėjo apie 1981 m., o po metų jau dalyvavo parodose. Mėgsta drožinėti humoristines skulptūrėles, Užgavėnių kaukes. Nuo 1990 m. priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai. Vydas ne tik medžio drožėjas, bet ir medžiotojas, tautodailininkas, sportininkas, baikeris, šunų dresuotojas, sporto renginių organizatorius. Dviračių trasoje ir daugiakovėje su slidėmis pirmąją vietą laimėjęs. Šaudo, gerai važiuoja riedučiais. Aktyviai dalyvauja rajono politiniame gyvenime