Parodos ir renginiai
Fotografijų paroda “Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas”
Iki liepos 25 d. didžiojoje parodų salėje veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta fotografijų paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Antanai, kas tu?
Antanas Ingelevičius gimė 1892 metų gegužės 18 dieną (pagal Julijaus kalendorių) Gikonių dvare (neišlikęs, dab. Biržų r.). Jo tėvai buvo bajoras Karolis Antanas Ingelevičius (1862–1931) ir Marijona Žirblytė (1863–1919).
Ingelevičiai priklausė bajorų, turinčių Liubič (Lubicz) herbą, luomui. Giminė atsekama iki 1672 metų gruodžio 5 dienos: tada Antano Ingelevičiaus proproproprosenelis Stanislovas Jonas Ingelevičius nusipirko netoli Gelvonų Vilkmergės (dabar Ukmergė) apskrityje buvusias Kiseliškių valdas.
Antanas buvo trečias vaikas šeimoje, kaip ir visi kiti keturi Ingelevičių vaikai buvo išmokslintas – 1912 m. baigė Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos gimnaziją.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Antanas 1915 metų žiemą buvo mobilizuotas į carinės Rusijos armiją ir paskirtas tarnauti į 20-osios divizijos 77-ąjį Tenginsko pėstininkų pulką. 1915 metų rugpjūčio 11 dieną pateko į vokiečių nelaisvę ir prisijungė prie Lenkų legiono, dalyvavusio kovose su Rusijos kariuomene.
1918 metų vasarą Antanas grįžo į Lietuvą, trumpai dirbo Utenos apskrities viršininko padėjėju, nes gruodžio pabaigoje prasidėjus bolševikų invazijai pasitraukė į Kauną. Čia nuo 1919 metų sausio 15 dienos iki 1920 metų birželio 1 dienos dirbo Finansų ministerijoje.
Apsigyvenęs Kaune Antanas pradėjo intensyviai fotografuoti, įsitraukė į Kauno kultūrinį gyvenimą, 1920–1924 metais lankė režisieriaus Antano Sutkaus Vaidybos studiją, vaidino „Vilkolakio“ teatre.
1921–1923 metais dirbo visuomenės ir politikos dienraščio „Lietuva“ (1919–1928) redakcijoje korektoriaus pareigose.
1923 m. rugsėjo 1 dieną Antanas vedė Ariją Olgą Karnauskaitę (1897–1958), gimusią Sofinavos (dabar Sofijauka) palivarke Biržų valsčiuje. Ingelevičių šeima susilaukė dviejų berniukų – Rymanto Dionizo (1927–2008) ir Silvijaus Tauručio (1931–1992).
1924–1930 metais Antanas dirbo samdomu fotografu M. K. Čiurlionio galerijoje, kurioje fotografavo ir reprodukavo M. K. Čiurlionio ir lietuvių dailininkų kūrinius, liaudies meno eksponatus. 1927 m. galerija išleido du leidinius su jo reprodukuotais M. K. Čiurlionio darbais: rankiniu būdu sudarytą albumą Dvylika M. K. Čiurlionies paveikslų „Zodijako ženklai“ (50 egz.) ir M. K. Čiurlionies katalogą su 23 iliustracijomis.
1933 metais Antanas dalyvavo „Putpelės“ draugijos surengtoje Kilnojamojoje Lietuvos fotografų mėgėjų parodoje, kurioje pristatė 10 savo darbų.
1935 metais dalyvavo Antrojoje fotomėgėjų sąjungos parodoje, kuri vyko Vytauto Didžiojo muziejuje Kaune. Joje savo darbus pristatė 37 autoriai, buvo rodoma 618 fotografijų. Antanas eksponavo 35 fotografijas, kurios įvertintos šešta vieta.
1935 metais išsiskyrė su Arija Olga.
Nuo 1937 metų pabaigos Antanas gyveno Klaipėdoje, dirbo akcinės bendrovės „Maistas“ Klaipėdos fabriko kontoroje. Po Klaipėdos krašto perdavimo nacių Vokietijai, 1939 metų balandžio 18 dieną perkeltas į Kauną ir po poros dienų iš tarnybos atleistas.
1940 metais Antanas trumpam sugrįžo į senąją savo darbovietę muziejuje: balandžio 13 dieną jis su Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktoriumi Pauliumi Galaune pasirašė sutartį dėl muziejinių eksponatų fotografavimo.
Nuo 1941 metų pradžios gyveno Panevėžyje, dirbo „Maisto“ fabrike Panevėžyje.
Nuo 1943 metų pavasario gyveno Vilniuje.
Antanas mirė 1947 metų kovo 11 dieną, palaidotas 1948 metų balandžio 1 dieną Rasų kapinėse.
1948 m. jo negatyvų rinkinys pateko į Vilniaus etnografinį muziejų (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus), kur buvo skurdžiai aprašytas ir ilgam padėtas į saugyklą.
Fotografas Antanas Ingelevičius pirmą kartą visuomenei buvo pristatytas 2022 metais, kai balandžio 20 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose buvo atidaryta pirmoji fotografo personalinė retrospektyvos paroda Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas.

Radvilos g. 3, LT-41175, Biržai
Įmonės kodas: 190562082
Tel: +370 450 33390
El. p. sela@birzumuziejus.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre