Biržų krašto muziejus Sėla
Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis (1645 m.) - vedlys po kunigaikštystę

Kunigaikštystės istorija

Radvilų Biržų kunigaikštystė (1547 – 1811) – viena didžiausių ir ilgiausiai gyvavusių privačių valdų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Biržai, kaip Radvilų nuosavybė, minimi jau 1455-04-14, kai Trakų vaivada Radvila Astikaitis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio gavo leidimą savo Biržų žemėse apgyvendinti 6 žmones. Jis ir toliau plėtė valdą, supirkinėdamas žemę.

 

Jo sūnus Mikalojus Radvila Senasis dar labiau padidino Biržų žemes. Jam mirus, Biržai atiteko sūnui, LDK didžiajam etmonui Jurgiui Radvilai (1480 – 1541). Biržų valdos teritorinis augimas prasidėjo būtent nuo Jurgio Radvilos, jam ėmus supirkinėti žemes iš Upytės bajorų. XVI a. pradžioje Biržų žemės turėjo apie 503 dūmus, todėl valdą galima priskirti prie didesnių J.Radvilos latifundijų. Jis pirmasis pradėjo plėsti Biržų valdą šiaurės pasienio kryptimi palei Nemunėlio upę.

 

Mirus Jurgiui Radvilai, Biržų valdą paveldėjo jo vienintelis sūnus Mikalojus Radvila Rudasis (1512 – 1584). Teisinė valdos padėtis pasikeitė, kai 1547 m. jis gavo Šv.Romos imperijos kunigaikščio titulą ir pasivadino Biržų – Dubingių kunigaikščiu. Biržų valda tapo kunigaikštyste.

 

Biržai šaltiniuose minimi kaip miestelis, pilis buvo tik Papilyje. Mikalojus Radvila Rudasis pirmasis Biržų žemėse apgyvendino totorius ir vokiečius. 1570 m. Biržų kunigaikštystėje buvo 12 vokiečių dūmų, užėmusių 521 valaką (valakas – XVI – a. II pusės – XIX a. Lietuvos žemės ploto vienetas, lygus 21, 368 ha). Pirmieji totoriai gavo žemės Niutanuose, Aspariškiuose.

 

1561 m. sudarytas kunigaikščio Biržų valdų inventorius mini Biržų dvarą su 4 svirnais, virtuve, kepykla, bravoru, Joniškėlio, Ageniškio ir Papilio dvarus. 1584 m. mirus Mikolajui Radvilai Rudajam ir jo sūnums pasidalijus valdas, Biržai, Papilys, Ageniškis, Joniškėlis tapo Kristupo Radvilos Perkūno (1547 – 1603) nuosavybe. Jis galutinai suformavo Salamiesčio valdą, 1584 m. nusipirko Naradavos dvarą, įsigijo Čypiškių palivarką. XVI a. 9 deš. Kristupas Radvila ypatingą dėmesį skyrė Biržams, turėjusiems tapti pagrindine Radvilų rezidencija.

 

1589 m. čia pastatyta bastioninė tvirtovė, Biržų miestui 1589 03 09 suteiktos Magdeburgo teisės. Paskutinis stambus Kristupo Radvilos pirkinys buvo Saločių ir Kiemėnų žemės. Kiemėnus įsigijo 1598 m., o Saločius pirko iš Komarovskių 1601 m. Tuo būdu Kristupas Radvila Perkūnas baigė XV a. pab. - XVI a. pr. prasidėjusį valdos formavimą. Biržų kunigaikštystė tapo reprezentacine ir gynybine Biržų – Dubingių Radvilų valda.

 

Po Kristupo Radvilos Perkūno mirties pagal valdų dalybos aktą Radvilų giminės žemes Šiaurės Lietuvoje paveldėjo Kristupas II Radvila (1585 – 1640) – Biržus, Nemunėlio Radviliškį, Papilį, Astravą, Salamiestį, Ageniškį, Parovėją, Naradavą, Saločius. Tai buvo tiksli Biržų kunigaikštystės sudėtis, nepakitusi iki pat XVII a. antrosios pusės. Kristupas II Radvila daug kreipė dėmesio jau susiformavusios Biržų kunigaikštystės administracinės sistemos kūrimui.

 

1640 m. jam mirus, Biržų kunigaikštystę paveldėjo sūnus Jonušas Radvila (1612 – 1655), kuris taip pat skyrė didelį dėmesį Biržų valdai. Kristupo II ir Jonušo Radvilų laikais Biržų kunigaikštystėje buvo 1 miestas, 4 miesteliai ir nuo 250 iki 300 dvarelių bei kaimų. XVII a. pirmoje pusėje Radvilos išsaugojo vientisą Biržų kunigaikštystės teritoriją, nors jos ir nepraplėtė. Tai buvo padaryta jau vėliau, Boguslavo Radvilos (1620 – 1669) laikais.

 

 

XVII a. viduryje galutinai susiformavusią Biržų kunigaikštystę sudarė penkios valdos:

1. Biržai (600 valakų, Biržų miestas, dvaras ir Valsčius, 60 kaimų ir palivarkų).

2. Papilys (daugiau kaip 400 valakų, 40 kaimų ir palivarkų).

3. Nemunėlio Radviliškis (apie 250 valakų, 33 kaimai ir palivarkai).

4. Salamiestis (224 valakai, miestelis, valsčius, didžiulė giria – apie 119 valakų)

5. Saločiai (apie 150 valakų).

 

Biržų kunigaikštystės strateginiu, religiniu ir reprezentaciniu centru buvo Biržų valda, jungusi aplink save kitas. Apgyvendinta Biržų kunigaikštystės teritorija apėmė maždaug 36000 ha plotą, neskaitant dalies miško masyvų, vandens telkinių, tuščios žemės. Biržų kunigaikštystė buvo vienintelis didesnis vientisas Biržų Radvilų valdų kompleksas, dydžiu nenusileidžiantis žymiausių to meto Lenkijos ir Lietuvos didikų žemėms.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga; Adresas: J.Radvilos g. 3, LT-41175, Biržai; Įmonės kodas: 190562082; Tel./faksas: (8 450) 31883; El. p. adresas: sela@birzumuziejus.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre; Šis internetinis puslapis yra finansuojamas iš Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2007-2013 m.


.MultimediaMark