Biržų krašto muziejus Sėla
Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis (1645 m.) - vedlys po kunigaikštystę
1512 - 1584
Kunigaikštis Mikalojus Radvila Rudasis
1512 - 1584

Kunigaikštis Mikalojus Radvila Rudasis

1512 - 1584

Mikalojus Radvila Rudasis studijavo Vokietijoje, daug keliavo po Europą. Grįžęs į Lietuvą užėmė aukštas pareigas: buvo didžiuoju etmonu (1553–1566 ir 1572–1584), 1565 m. tapo kancleriu ir Vilniaus vaivada.

 

Garsėjo karvedžio talentu, per Livonijos karą 1558– 1583 buvo vienas žymiausių LDK vadų, ypač pasižymėjęs 1564-01-26 Ulos mūšyje, kur jo vadovaujama kariuomenė sumušė penkiskart gausesnes Rusijos pajėgas. Mikalojus Radvila Rudasis Liublino seime dalyvavo kaip vienas Lietuvos delegacijos vadovų, 1569 m. nepasirašė Liublino sutarties.

 

Tapęs evangeliku reformatu, juos globojo, steigė parapijas, Vilniuje atkūrė, o Biržuose 1584 m. įsteigė naują evangelikų reformatų mokyklą.

 

1547-12-10 Karolis V už nuopelnus kovose su stačiatikiais ir totoriais suteikė Šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą Mikalojui Radvilai Rudajam. Jis pasivadino Biržų - Dubingių kunigaikščiu. Lenkijos - Lietuvos karalius Žygimantas Augustas 1549-01-25 šį titulą patvirtino. Biržų valda tapo kunigaikštyste.

 

1541-11-24 susituokęs su Kotryna Tomicka turėjo du sūnus- Mikalojų Radvilą ir Kristupą Radvilą Perkūną. Biržuose jis buvo 1553 m. rudenį, ilgesnį laiką 1556, 1557, 1561 m. Mikalojus Radvila Rudasis į Biržus tik užsukdavo, o juos valdė per vietininkus, nuo 1567 m. vadintus seniūnais. Biržai minimi kaip miestelis, pilis buvo tik Papilyje.

Mikalojus Radvila Rudasis apgyvendino Biržų žemėse totorius ir vokiečius. Pirmieji vokiečiai minimi XVI a. 5 deš.: Gevertas, Berynas. Tai antras pagal senumą (po 1520 m.) Biržų miesto paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose.

 

1570 m. Biržų kunigaikštystėje buvo 12 vokiečių dūmų, užėmusių 521 valaką: Vechmanai, Melderiai, Hilieriai, Stinkusai, Vinkievičiai, Endrychovai, Tynkauzai. Žemes vokiečiai iš kunigaikščio gavo už tarnybą.

 

Pirmieji totoriai Biržų kunigaikštystėje gavo žemės Niutanuose, Lotkove, Aspariškiuose. Jau Perkūno laikais būdavo statoma nuo Biržų kunigaikštystės atskira totorių - kazokų vėliava. 1555 m. Biržų valdos minimos tarp 3 stambiausių M.R.Rudojo valdų.

 

1561 m. sudarytas Biržų valdų inventorius mini Biržų dvarą su 4 svirnais, virtuve, kepykla, bravoru, Joniškėlio, Ageniškio ir Papilio dvarus.

 

Tuščias žemes už karinę tarnybą 1569 - 1571 m. dalijo bajorams: Pagervės palivarką ir Niutanų kaimą gavo Slepščiai, 12 valakų - J.Tulevičius, 15 - Hanusas Tynkauzas, 30 - Kristupas Melderis, 40 - Fronckas Vechmanas.

 

1568 m. K.R.Rudasis savo sūnaus Kristupo Radvilos Perkūno ir Onos Sobkovnos vestuvių proga atidavė jam Papilio pilį, dvarą, miestelį su visais palivarkais - iš viso 500 valakų.

Mirė Mikalojus Radvila Rudasis 1584-04-27. Palaikai išbuvo Vilniuje iki 1588, vėliau sūnų rūpesčiu buvo perkelti į Dubingius ir 1588-05-15 palaidoti jo įsteigtoje reformatų bažnyčioje.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga; Adresas: J.Radvilos g. 3, LT-41175, Biržai; Įmonės kodas: 190562082; Tel./faksas: (8 450) 31883; El. p. adresas: sela@birzumuziejus.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre; Šis internetinis puslapis yra finansuojamas iš Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2007-2013 m.


.MultimediaMark