Biržų krašto muziejus Sėla
Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis (1645 m.) - vedlys po kunigaikštystę
1585 -1640
Kunigaikštis Kristupas Radvila II
1585 -1640

Kunigaikštis Kristupas Radvila II

1585 -1640

Kristupas Radvila II buvo aktyvus Reformacijos veikėjas, žymus karo vadas, meno mecenatas. Nuo 1601 m. studijavo Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, Nyderlanduose mokėsi karybos mokslų. Grįžęs Lietuvoje užėmė aukštas pareigas – LDK etmonas (1615), Vilniaus kaštelionas ir vaivada (1633), didysis etmonas (1635). Vadovavo LDK kariuomenei karuose su Švedija, kariavo su rusais ties Smolensku.

Kristupas Radvila II uoliai rėmė evangelikus reformatus, įsteigė jiems aukštesniąsias mokyklas Kėdainiuose 1625 m. ir Slucke 1626 m. Varšuvos konvokaciniame seime 1632 m. pasiekė, kad įstatymu vėl būtų sulygintos katalikų ir ne katalikų teisės.

 

Kunigaikščio Kristupo II Radvilos iniciatyva 1637-05-19 prasidėjo didžiuliai tvirtovės pertvarkymo darbai. Tai buvo ne tik pilies atstatymas, bet ir perstatymas, pasikeitė fortifikacijos tipas, vietoj itališko buvo panaudotas nyderlandiškas, kur pagrindinė detalė yra tvirtovę juosiantys žemių pylimai ir žemių bastionai.

Pertvarkymai palietė ne tik fortifikacinius įtvirtinimus, bet ir visą pilies teritoriją, kartu ir rezidencinius rūmus.

 

Rekonstrukcijos projektą parengė inžinierius ir karo architektas Georgas Pirkas. Pagrindinis darbų vykdytojas kartu su pasamdytais architektais buvo Biržų seniūnas Jonas Penkalskis. Jis tiesiogiai vadovavo statybai, netgi projektavo tiltą.

 

Visais darbais nepaprastai rūpinosi ir pats Kristupas II Radvila - iš pradžių pats dalyvaudamas asmeniškai, vėliau dažnai susirašinėdamas su architektais ir darbų vykdytojais. 1637 liepos mėnesiui buvo išdegta 90000 plytų, tais pačiais ir 1638 metais buvo supilti ir velėnuoti dviejų aukščių pylimai.

 

Kristupas Radvila II 1624 m. parašė „Apmąstymus apie karo Livonijoje pradžią“, o 1859 m. buvo išleista jo raštų knyga „Kariniai ir politiniai reikalai 1621 – 1632“.

Pagal 1604-04-21 valdų dalybos aktą Kristupui Radvilai II atiteko visos giminės žemės Šiaurės Lietuvoje: Biržai, N.Radviliškis, Ageniškis, Parovėja, Naradava, Saločiai, Salamiestis. Biržų kunigaikštystės teritorija per visą XVII a. pirmąją pusę nepakito. 1645 m. J.Radvilos laikų Biržų kunigaikštystės žemėlapis atspindi ir Kristupo Perkūno laikų žemes.

 

Biržų seniūnui buvo pavaldūs Papilio, Salamiesčio, Nemunėlio Radviliškio, Saločių valdytojai. Anot paties Kristupo II, Biržai „buvo gera ir naudinga valda“. Jis buvo bene dažniausiai Biržų kunigaikštystėje rezidavęs Radvila.

 

Dažnas Kristupo II rezidavimas Biržų kunigaikštystėje sietinas ne mažiau su rezidenciniu - poilsiniu Biržų pilies, Papilio ir Parovėjos dvarų pobūdžiu.

 

1606 m. susituokęs su Ona Kiškaite, turėjo tris sūnus ir dvi dukteris, bet užaugo tik Jonušas Radvila ir Kotryna. Mirė 1640-09-16 Svėdasuose. Nors iš pradžių 1641 m. buvo ruoštasi palaidoti Biržuose, vėliau iškilmingai palaidotas giminės kapavietėje Vyžuonose . Kristupo II Radvilos laidotuvėse dalyvavo dvi Biržų kunigaikštystės totorių - kazokų vėliavos (po 100 žirgų).

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga; Adresas: J.Radvilos g. 3, LT-41175, Biržai; Įmonės kodas: 190562082; Tel./faksas: (8 450) 31883; El. p. adresas: sela@birzumuziejus.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre; Šis internetinis puslapis yra finansuojamas iš Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2007-2013 m.


.MultimediaMark