Biržų krašto muziejus Sėla
Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis (1645 m.) - vedlys po kunigaikštystę

Radvilų giminės istorija

Radvilos – lietuvių kilmės didikų giminė, iškilusi XVI a. pradžioje ir vyravusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o ir vėliau iki pat XVIII a. pabaigos jos įnašas į Lietuvos ir Lenkijos politiką bei kultūrą tebebuvo svarus.

Radvilų giminė garsi karaliene Barbora, kardinolu Jurgiu Radvila, pasižymėjusiais karvedžiais, politikais, diplomatais, ministrais. Iš giminės iškilo 1 karalienė, 1 kardinolas, 37 vaivados, 22 ministrai (kancleriai, maršalkos, etmonai, iždininkai), 3 vyskupai ir daugybė kitų žemesnių pareigūnų.

Radvilos vieninteliai buvo tituluojami Šventosios Romos imperijos kunigaikščiais. 1518 m. imperatorius Maksimilijonas I Mikalojui Radvilai Jaunesniajam (1470 – 1522) pirmam iš Radvilų giminės suteikė Šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą. 1547 m. šį titulą imperatorius Karolis V suteikė Mikalojui Radvilai Rudajam (1512 – 1584) ir Mikalojui Radvilai Juodajam (1515 – 1565).

Radvilos buvo turtingiausia ano meto didikų giminė, dvarus skaičiavusi tūkstančiais, išlaikiusi atskirą kariuomenę, pajėgesnę kartais už viso krašto.

Giminės pradžia siejama su legenda: Krivis Lizdeika radęs vilko guolyje vaiką, kurį užauginęs Radvilo („rado vilko...“) vardu. Iš tikrųjų Radvilų giminė kilusi iš bajorų Astikų, kurių tėvonija buvo netoli Kernavės, vėliau siekė Anykščius ir Užpalius.

Kernavės bajoras Kristinas Astikas (mirė apie 1444 m.) dalyvavo sudarant svarbias Salyno, Torūnės, Horodlės, Melno sutartis, o 1419 m. tapo Vilniaus kaštelionu. Horodlės unijos metu 1413 m.,kada 47 lenkų bajorų šeimos davė savo herbus lietuvių šeimoms, jis gavo Trimito herbą.

Kristinas Astikas turėjo keturis sūnus, kurių vienas - Radvila Astikaitis (mirė 1477 m.), energingas valstybininkas, Trakų vaivada, Vilniaus kaštelionas, ne kartą dalyvavęs sudarant svarbias valstybines sutartis, tapo Radvilų giminės pradininku, nes jo vardas virto giminės pavarde.

Pirmasis ja rašėsi Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila, pramintas Senuoju (m. 1509, palaidotas Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje).

Mikalojaus Senojo trys sūnūs tapo trijų Radvilų giminės šakų pradininkais: Jurgis Radvila (1480 – 1541) - Biržų–Dubingių (vėliau protestantiškosios), Jonas Radvila (1474 – 1522) - Nesvyžiaus–Olykos ir Mikalojus Radvila Jaunesnysis (1470 – 1522, nuo 1518 m. kunigaikštis) greit nutrūkusios Goniondzo–Raigardo. Ketvirtas sūnus, Vilniaus vyskupas Albertas (Vaitiekus) Radvila (1478 – 1519) – pirmas Lietuvos didikas Vilniaus vyskupo soste.

Radvilų genealoginis medis labai išsišakojęs. Iki mūsų dienų išliko iš Nesvyžiaus – Olykos šakos Klecko atšakos palikuonys. Radvilas išvardinti įmanoma tik ilgiausiame sąraše, kuriame tarp politikų, karvedžių, jų elegantiškų žmonų, dvasininkų, riterių, sukilėlių yra išties labai įdomių ir iškilių asmenybių.

ststs.lt svetainės lankytojų skaitliukas

Teisinė forma: Savivaldybės biudžetinė įstaiga; Adresas: J.Radvilos g. 3, LT-41175, Biržai; Įmonės kodas: 190562082; Tel./faksas: (8 450) 31883; El. p. adresas: sela@birzumuziejus.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre; Šis internetinis puslapis yra finansuojamas iš Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2007-2013 m.

MultimediaMark