XVI amžius
Kristupas I Radvila, dėl karvedžio gabumų pramintas Perkūnu , 1586-1589 m. Lietuvos šiaurinio pasienio apsaugai Biržuose pastatė modernią, didžiausią ir stipriausią tuo metu Lietuvoje itališko tipo bastioninę tvirtovę.xvii amžius
Ilgamečių karų su Lietuvos-Lenkijos Švedija metu 1625-08-07 Švedijos karaliaus Gustavo Adolfo vadovaujama armija apgulė Biržų pilį, tačiau jos paimti neįstengė. Tačiau rugsėjo mėnesį švedų įgulai pavyko po apgulties pasikasti po pilies pylimais, užminuoti ją paraku. Rugsėjo 7 d. pilies įgula buvo priversta pasiduoti.xviii amžius
Kristupo Radvilos iniciatyva 1637 metais pradėti Biržų pilies perstatymo darbai. Pasikeitė fortifikacijos tipas – vietoj itališkojo buvo panaudotas olandiškasis, kurio pagrindinė detalė žemių pylimai ir bastionai. Pilies statybų darbai su pertraukomis užtruko iki 1682 m. Rūmai, fortifikaciniai įrenginiai ir 21 pastatas sudarė didžiulį gynybinį kompleksą. Taip pilis atrodė ir XVIII a. pradžioje.xx amžius
Biržų pilies reprezentaciniai rūmai buvo atstatyti 1978-1988 m., juose 1988 m. įsikūrė Biržų viešoji biblioteka, o 1989 m. – Biržų krašto muziejus „Sėla“. Iš kunigaikščių Radvilų statytos niderlandiškojo tipo Lietuvos šiaurinę sieną XVII-XVIII a. gynusios bastioninės tvirtovės komplekso be reprezentacinių rūmų buvo atstatytos dvi parakinės, tiltas.xix amžius
Šiaurės karo metu 1701 m. švedai užėmė Biržus ir tik 1703 m. juos pavyko atsiimti. Tačiau 1704-09-14 švedų generolo A. L. Levenhaupto kariuomenė vėl užėmė Biržų pilį. Pasitraukdami švedai rūmus ir kitus pilies pastatus išsprogdino. Po sugriovimo pilis ir Biržai neteko savo reikšmės. XIX a. grafai Tiškevičiai nupirkdami Biržų valdas perėmė ir Biržų pilies griuvėsius.Barboros Radvilaitės tėvas
Jurgis Radvila, Biržų-Dubingių šakos pradininkas, Lietuvos Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės tėvas, ne veltui buvo pramintas Victor (Pergalinguoju), jis laimėjo 30 mūšių su totoriais, maskvėnais ir kryžiuočiais.
Jo vaikaitis Kristupas Radvila (Perkūnas) pastatė pirmąją Biržų pilį.
Biržų sutartis (arba Petras I Biržuose)
1701 m. Biržuose įvyko dviejų valdovų Lenkijos-Lietuvos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Saksonijos kurfiursto Augusto II (1670 — 1733) ir Rusijos caro (1672 — 1725) Petro I susitikimas, kurio metu pasirašyta Biržų sutartis- dviejų valdovų sąjunga prieš švedus. Deja, tai švedų nesustabdė, jie 1704 m. Biržų pilį vėl pavertė griuvėsiais...Radvila kalbėjo lietuviškai
Kunigaikštis Jonušas Radvila (1612-1655), gimęs ir augęs Papilio pilaitėje, vienas iš antrosios Biržų pilies statytojų, vienintelis iš Biržus valdžiusių Radvilų kalbėjo lietuviškai. J.Radvila su šalininkais didikais ir bajorais ( viso 1134 žmonės ) Kėdainiuose 1655 m. pasirašė sutartį su Švedija, tuo pačiu nutraukdami uniją su Lenkija.Vestuvių dovana
1568 m. M. Radvila Rudasis sūnaus Kristupo Radvilos Perkūno vestuvių su Ona Sobkovna proga atidavė jam Papilio pilį, dvarą, miestelį su visais palivarkais – iš viso 500 valakų. Papilio dvarą švedai 1625-1627 m. karo metu sudegino, kaip ir apgriovė Perkūno 1586-1589 m. statytą Biržų pilį.